Švietimas ir mokslas
Mėnulio traukos įtaka žmonėms. II dalis
2011 01 22
Gintaras Valiukevičius
Patys fizikai tokio tikslumo matavimų dar nesugeba atlikti. Lieka paslaptimi kaip žmogus sugeba atsiminti savo gimtadienį per visą gyvenimą. Aš jau išsiaiškinau, kad tai įvyksta tuomet, kai žmogus išnyra iš vaisiaus vandenų. Nors gyvybė gerbtina nuo jos pačios pradžios, bet su kiekviena gyvenimo pergale ta gyvybė turėtų nusipelnyti dar daugiau pagarbos. Gimimo mirksnis ir yra ta pergalė, kuri daug nulems būsimajame žmogaus gyvenime. Žmogaus genai yra susuktos spyruoklės, ir per gimtadienį jos iš naujo sukabinamos, juk reikės gamintis naujus kraujo kūnelius. O tuomet buvusi traukos lauko įtampa apsprendžia, kaip tos genų spyruoklės susikabina. Mes žinome, kokios įtampos reikalingos, kad gimtų toks drugelis kaip Valinskas. Taigi galėtume bet kurią gimdyvę patalpinti į centrifūgą ir tikėtis naujo Valinsko. Kažkas panašaus gaunasi, kai gydytojai išpjauna kūdikį ne savo laiku. Šiaip kūdikis laukia savo Mėnulio pagal tėvo ir mamos genus. Bet jeigu mes priverčiame jį gimti nauju laiku, tai vaikas gali gimti nepanašiu į tėvus, gims koks nors erelis aštuonkojo šeimoje. Tėvams tai būna nelengvu išbandymu, nes toks vaikas visai jų nenorės klausyti.
Ką gali duoti astrologiniai žmogaus apibūdinimai, jeigu mes kuo tiksliausiai galime nusakyti, kurią Mėnulio naktį jis gimė. Deja, toks pasakymas gal ir suteikia tyrėjui tvirtumą, bet nepakeičia tos sąvokos turinio. Mums dar reikia suprasti, koks bus žmogus, gimęs Banginio naktį. Tuo labiau toks supratimas reikalingas, kol mes esame netikri ieškojimų kelyje. Čia panašiai kaip bet kokiame kitame fizikų stebėjime. Kai mes nutaikėme teleskopą į tinkamą dangaus vietą, jau galime užsimerkti ir palikti prietaisus dirbti automatiškai. Bet iki to žmogus turėjo išmokti matyti, pakelti akis į dangų, suprasti, kad tai svarbu. O kai kalbame apie žmogaus būdą, kiek platybių čia atsiveria įvairiausiems pastebėjimams. Ir reikia nemažai pastangų, kol atsirinksi nekintančias vertes, išliekančias skirtingiems kalbėtojams skirtingais mirksniais. Tai nei kiek nelengviau, negu išmokti naujai matyti su kokiais naujais veidrodiniais akiniais. Mechanistai norėtų šitą kelią iki mokslinio atradimo užbraukti. Jie griežtai atskiria, kas žmogui duodama jo pojūčiais, o kas yra žmogaus minčių padaras. Tikrumoje žmogus savo net ir pirminių pojūčių nesupras be minčių pagalbos, tą rodo ir vaiko regėjimo ar kalbos išmokymo pirmųjų žingsnių tyrimai.
Mes gerai žinome, kokį užtaisą neša Zodiako ženklų pavadinimai. Ar daug skiriasi Jautis nuo Liūto? Įdomu, kad dažnas klausytojas ar skaitytojas lengvai prisiskiria sau netikrą Zodiako ženklą. Tik retas pasako, kad jis ne toks, kaip laikraščiai nori rašyti. Mes gi galime palyginti du prezidentus - Lukašenką ir Paksą. Abu gimę Lūšies naktyje, bet vienas yra Liūtas. O kitas - tiktai Jautis. Ir toks matymas sustiprėja, kai mes palyginame šimtus atvejų. Ieškodamas tos pačios priežasties Zodiako ženklams, aš priėjau išvados, kad Zodiako ženklus reikia atpažinti pagal dabartines žvaigždes. Gruodžio 19 d. Saulė pereina iš Skorpiono į Šaulio žvaigždyną ir uždengia Paukščių Tako Juodąją skylę, kur sukaupta mūsų Galaktikos pagrindinė imtis. Taigi šis mirksnis atitinka Mėnulio jaunaties mirksnį, o Šaulio apibūdinimas labai gerai tinka Mėnulio Žiburio nakties apibūdinimui. Aš tik nurodysiu, kad tokie žmonės nebijo kristi, gyvenime jie didžiausi nuotykių ieškotojai. Prie Mėnulio jaunaties Žemė pradeda kristi į Saulę, o gruodžio 19 d. Žemė pradeda kristi į Galaktikos vidurį. Matyt vaikas, užgimęs tokiu mirksniu, išmoksta „skraidyti“ ir nebijo kristi.
Mėnulio nakčių apibūdinimus galėtume rasti Pavelo Globos knygelėse, bet tai daugiau skirta kokiems žyniams. Aš mokinausi iš Gardino astrologo Aleksandro Kondrašovo 1994 m. Mėnulio kalendoriaus, o jis daugumą minčių persirašė iš Sergėjaus Vronskio. Ši knygelė man pasirodė patraukli, nes buvo arčiau gyvenimo - aš pats pradėjau atidžiau sekti Mėnulį. Dar dideliu pavyzdžiu man buvo Valerijaus iš Ledovskių kasdieninės prognozės, skelbiamos tais metais viename Maskvos dienraštyje. Ten jis neužsiminė apie Mėnulį, bet aš pats Mėnulio naktis atsiskaičiuodavau ir ieškodavau bendrybių tos pačios Mėnulio nakties apibūdinime. Jis daugiau šnekėdavo apie prekiautojo kasdienybę: prekybą, pažintis, derybas.
Visai kitokį požiūrį į Mėnulio naktis galėtume atrasti, tirdami būrimus runomis. Mano spėjimas buvo, kad runos atitinka matomas Mėnulio naktis. Per mėnesį turime 24 dienas, kada galime stebėti Mėnulį. Tiek pat raidžių buvo ir pirmuosiuose raidynuose. Senovės Aigypte Mėnulio dievas Tat buvo ir rašto išradėjas. Aš bandžiau gretinti runų vardus, jų burtų reikšmę su Mėnulio naktų apibūdinimu ir, atrodo, pakankamai sėkmingai. Taigi gavome dar vieną žvilgsnį į žmogaus būdo įvairovę.
Dar daugiau galėtume rasti tyrinėdami Druidų, kinų ar tibetiečių palikimą. Bet tai man kol kas neįkandama. Iš kiniečių paėmiau tik Jupiterio 12 metų vardus: Žiurkė, Karvė, Tigras, Triušis, Drakonas, Gyvatė, Eržilas, ažys, Bezdžionė, Višta, Šuo ir Šernas. Kiniečiai dabar skaičiuoja šiuos metus su kiekvienais Naujais Metais, bet jie patys nežino, kada tie Nauji Metai ateina, įvairiose Kinijos vietose skirtingai švenčia. Mat dar prieš šimtą metų dar visoje Azijoje metus skaičiuodavo po 60 metų, pagal Saulę, Jupiterį ir Saturną. Tuomet Saulės metai turėdavo skirtingą dienų bei Mėnesių skaičių, kad tiksliau atitiktų Jupiterį ir Saturną. Aš jau suskaičiavau Jupiterio metus astronomiškai ir pamėginau paaiškinti Jupiterio įtaką Žemės judėjimui. Jupiterio metai gavosi turintis po 361,15 dienas. Panašiai dienų turėjo senovės Aigypto kalendorius 360, atseit 12 mėnesių po 30 dienų, bet gal ir jie metus galėjo taisyti. Taigi Nauji Metai vis pasislinkdavo per metų laikus, bet už tai išlikdavo Jupiterio metais. Šiemet Triušio metai prasidėjo jau spalio 1 d., ir visi sukruto eiti į valdžią. Jau labai reikia įdėmiai pažinti žmogų, kad atpažintume Jupiterio įtaką. Sakykime Vilius Kavaliauskas gimė Triušio metais, o aš pats - Drakono metais. Abu mes Jaučiai ir Žirgai, ir tuomet matau, kaip Vilius, būdamas Triušiu, po visas ministerijas išlandžiojo, o aš kaip Drakonas ramiai laukiu, kol šlovė pati mane susiras. Šiaip yra žmonių, kurie tyrė Jupiterio įtaką žmogaus akių spalvai ar plaukams. Štai alga Volček 2006 m. Sankt Petersburge išleido knygą „Geokosmas ir žmogus“. Ji bandė atsirinkti žmones pagal gimimo metus. Lietuvoje botanikas Romas Pakalnis 2005 m. stebėjo Jupiterio įtaką vandens lygiui šuliniuose. Vandens svyravimai ežeruose kas 12 metų siekia net 1 metrą.
Astrologija nuo seno traukė žmones, nes tai atrodytų kiekvienam įkandamas mokslas apie jį patį. Nežinau, ar tokį mokslą reiktų slėpti nuo kiekvieno akių. Bažnyčia jau nuo seno kovoja ne tik prieš magus, žynius, bet ir prieš dabartinį mokslą. Kai ji turėjo galios, degino kitaminčius ant laužo. Taip 1600 m. ant laužo buvo sudegintas Džordanas Bruno, kad platino Mikalojaus Koperniko 1543 m. spėjimą, jog planetos sukasi aplink Saulę. Toks pat inkvizijos teismas buvo surengtas ir prieš Galilėjų 1633 m. Jis buvo priverstas atsisakyti minties, kad Žemė gali suktis aplink Saulę. Bažnyčia tokiose mokslo tiesose tematė kėsinimąsi į Popiežiaus valdžią. Kažkodėl kunigai nesijaučia skolingais Galilėjui ar kitiems mokslininkams, bet mielai važinėja jų sukurtomis velnio mašinomis. Galėtų arklio vežimu ir dabar naudotis. Štai Ruklos parapijos klebonas ir karo kapelionas Jonušo Radvilos mokomajame pulke Arnoldas Valakauskas, turėdamas majoro laipsnį, sėkmingai išvarinėja šėtoną, keliaudamas po Lietuvos mokyklas. Bet kuris Lietuvos mokslininkas galėtų pavydėti tokio majoro imamos valdiškos algos ir pagarbos savo amatui. Bet toks, matyt, mūsų amžiaus Lietuvos valdančiųjų atsivertimas į mokslo neigimą ir paprastų greitų receptų taikymą. Net ir sporte Šėtono nereiktų ieškoti, nors daugelis sportininkų ir visiškai sužlugdo savo gyvenimą. Vien viena juoda spalva visko nepaaiškinsime, reiktų plačiau ieškoti pastebimo blogio priežasčių, galėtume išleisti pinigų ir moksliniams tyrimams. Gal tuomet ir kunigo balsas būtų savo vietoje.
Mano aiškinama astrologija jokių stebuklų nedaro. Ji paprasčiausias gamtos mokslas, galintis labai daug padėti mūsų kasdieniniame pasaulyje. Prie atidesnio tyrimo mes galėtume lengviau nuspėti sportininko ar mokslininko būsimą karjerą, patarti darbdaviui, ko tikėtis iš naujo darbininko. Kol kas tokia veiklą stengiamasi stabdyti, nors laikraščiai užversti nieko nesakančiomis, iš tikro meluojančiomis, astrologinėmis pavadintomis prognozėmis. Manau, kad, atsiradus daugiau suprantančių žmonių, pasikeis ir požiūris į patį astrologijos mokslą. Bet šarlatanizmas šiuolaikiniame moksle dar tikrai yra gajus.
Atgal
.jpg)
