VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Švietimas ir mokslas

03 22. Lietuvos globalūs mokslai

Kazimieras Ragulskis

Globalinio tipo mokslai Lietuvos sąlygomis yra tie, kurie apima beveik visą valstybės veiklą bei piliečių interesus. Prie tokių mokslo sričių tiktų priskirti lituanistiką, žmonių sveikatingumą, informacines technologijas, dinamines sistemas, mokslo žvaigždžių ugdymą.

Didžiuliai fundamentinių ir technikos mokslų pasiekimai verčia pereiti nuo atskirų mokslo sričių diferencijavimo prie integravimo. Iki pereito amžiaus antros pusės atskiros mokslo sritys, kaip matematika, fizika, chemija, biologija, technika, medicina, humanitariniai bei socialiniai mokslai ir kitos vystėsi atskirai, mažai kontaktuodamos tarpusavyje. Nuo pereito amžiaus pabaigos atskiros mokslo sritys pradėjo intensyviai suartėti dėl ypač sparčiai besivystančių teorinių ir eksperimentinių metodų ir priemonių, kurie daug kur yra bendri ar artimi atskiroms mokslo sritims.

Lituanistikosmokslai yra lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės pagrindas. Remiantis fundamentinių ir technikos mokslų pasiekimais lituanistikos mokslas, kaip lietuvių kalbos, archeologijos, tautosakos, istorijos, kultūros paveldo ir kiti tyrimai, turi pagrindą būti smarkiai intensyvinami. Mokslui tenka atlaikyti besivystančios civilizacijos ir globalizacijos iššūkius, būtent:

Duoti atkirtį kai kurių jėgų norui ištrinti lietuvių tautos ir valstybės vardą;

Reikia pagrįsti tautinės mažumos apibrėžimą. Mat daug kur laikoma, kad tik tokia tautinė grupė yra tautine mažuma, kuri neturi bazinės valstybės. Daugelyje Afrikos šalių sava europiečių kilmės gyventojų mažuma laikoma kolonistų palikuonimis ir jiems taikomos kai kurios diskriminacijos;

Taip pat reikia pagrįsti, kodėl Lietuvai tikslinga orientuotis į asociaciją su Šiaurės valstybėmis. Mažų valstybių asociacija su didelėmis valstybėmis daugeliu atvejų reiškia mažos tautos ir valstybės spartų išnykimą;

Kaip galima toleruoti atskirų tautinių mažumų partijas, kurios pasivadina savo tautų vardais;

Reikia skirti tautos ir valstybės juodintojus nuo sveikos ir teisingos kritikos vykdytojų.

Žmonių sveikatingumomokslas, tai žmonių fizinė ir dvasinė sveikata, būtent:

Sveika gyvensena, gera psichologija, talentų atskleidimas, tuo pačiu piliečių ugdymas tikrais Lietuvos patriotais, altruistais karjeristais;

Kova su alkoholio, nikotino, narkotikų naudojimu;

Kova su apsišaukėliais, kurie gydo žmones ir platina netinkamus metodus bei priemones.

Informacinių technologijųmokslas, kuris remiasi skaičiavimo technika, fundamentinių mokslų pasiekimais, žaibiškai plinta visur bei tampa galingu pagalbininku visose žmogaus veiklos srityse nuo tiksliųjų ir technikos iki humanitarinių, socialinių, menų mokslų.

Dinaminių sistemųmokslas paremtas fundamentinių ir technikos mokslų pasiekimais. Vystosi sparčiai, nes žmonijos veiklos sritys skverbiasi į vis mažesnius ir didesnius išmatavimus bei svorius, į vis mažesnius ir didesnius greičius bei kitus parametrus. Dinaminėmis sistemomis yra laikomos tokios, kurios erdvėje ir laike kinta, juda. Žmonija gyvenime ir moksle visur turi reikalą su dinaminėmis sistemomis, nes gyvoji ir negyvoji gamta bei dirbtiniai objektai randasi nuolatiniame kitimo stovyje. Tas galioja ne tik materialiems objektams, bet ir ekonomikoje, žmonių socialiniame gyvenime, žodžiu visur. Įvairios prigimties dinaminės sistemos savo elgesyje turi daug bendrų reiškinių ir savybių. Todėl ši sritis irgi yra globalinė.

Talentingų žmonių intelektualinis vystymastampa vis aktualesnis, nes fizinio darbo dalis žmonijos veikloje sparčiai mažėja. Tampa aktualu valstybėje turėti specialistus žvaigždes visose srityse (sporte, mene, chirurgijoje ir t. t.). Ypač aktualu išvystyti talentus iki pasaulinio lygio mokslo žvaigždžių.

Paminėjau keletą mokslo sričių, kurias pagal jų globalinę rolę valstybėje reikėtų stipriau puoselėti, kad spartinti visapusišką pažangos vystymą.

Investicijos ir inovacijosyra aktualios šalies sėkmingai veiklai.

Reikia kuo daugiau pritraukti investicijų ir įgyvendinti inovacijų, smarkiai plėsti vidutinį žmonių sluoksnį. Aišku vien Lietuvos mokslininkų sukurtomis inovacijomis galima užpildyti tik nedidelę dalį pramonės. Tačiau mokslo darbuotojai gali ir privalo daug prisidėti prie perspektyvių inovacijų, sukurtų užsienyje, įgyvendinimo pas mus.

Galima pateikti daug pavyzdžių. Užsienyje sukurtos technologijos medžiagų, kaip buitinių ir kitokių atliekų, durpių, sapropelio, perdirbimui į skystį, dujas arba miltelius. Jos tampa naudingos energetikoje, ekologinių trašų gamyboje ir kitur.

Kelių hektarų žemę intensyviai išnaudojant, pavyzdžiui auginant sraiges, sliekus, žuvis, žvėrelius, grybus, kai kuriuos augalus, gaunamas geras pelningumas. Čia galima panaudoti ypatingai daug žmonių, apjungiant juos ne kolūkinio tipo, o koperacijos pagrindais. Palyginus su pramone, čia reikalingos daug mažesnės investicijos. Tai sudaro galimybę sparčiai išauginti vidurinį pagal pragyvenimą žmonių sluoksnį, apsaugoti žmones nuo emigracijos.

Dėl to yra tikslinga ES gaunamas lėšas skirti ne turtingųjų turtinimui, o neturtingų rėmimui, kad išauginti kuo gausesnį vidutinio pragyvenimo lygio žmonių kiekį.

Pasaulyje yra aibė galimybių lengvomis sąlygomis gauti investicijas ir kreditus. Čia vystytina anhidridų išgavimas ir gamyba, cemento ir aukštos kokybės stiklo gamyba, giluminio uosto statyba, geležinkelių ir kelių transporto tobulinimas, išvogtų – privatizuotų gamyklų esamų tuščių pastatų panaudojimas naujai gamybos veiklai ir aibė kitų projektų. Lietuvai yra galimybės greit tapti ypač progresyvia valstybe, ir tai bus mobilizuojantis faktorius emigrantams grįžti namo.

Atgal