Švietimas ir mokslas
03 29. Paskutinį dešimtmetį sparčiai augo Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis
Robertas Čižas
2011 m. kovo 1 d. kas penktas Lietuvos gyventojas turėjo aukštąjį išsilavinimą ir kas trečias mokėjo dvi užsienio kalbas, informuoja Lietuvos statistikos departamentas.
Lietuvos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo, kurio metu 10 metų ir vyresnių gyventojų buvo klausiama apie aukščiausią įgytą išsilavinimą ir visų gyventojų - apie ne gimtųjų kalbų mokėjimą, duomenimis, paskutinį dešimtmetį šalies gyventojų išsilavinimo lygis sparčiai augo.
2011 m. 1 tūkstančiui 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 212 asmenų su aukštuoju išsilavinimu (2001 m. surašymo duomenimis - 126), 169 (2001 m. - 193) - su aukštesniuoju ir specialiuoju viduriniu, 306 (2001 m. - 272) - su viduriniu išsilavinimu.
Dauguma gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, - miesto gyventojai. Pastarąjį dešimtmetį kaimo gyventojų išsilavinimas augo sparčiau: kaimo gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, per dešimtmetį padaugėjo 2,2 karto, miesto - 1,6 karto.
23,7 proc. moterų ir 18,3 proc. vyrų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą (2001 m. - atitinkamai 13,5 ir 11,5 proc.), 18,6 proc. moterų ir 15 proc. vyrų turėjo aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą (2001 m. - atitinkamai 20,9 ir 17,5 proc.). Vyrų (65,2 proc.), įgijusių vidurinį, pagrindinį ir pradinį išsilavinimą, buvo daugiau negu moterų (55,9).
Didžiausią dalį (22,8 proc.) gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, sudarė 20-29 metų amžiaus gyventojai. Aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą įgijusių gyventojų didžiausią dalį (28,6 proc.) sudarė 50-59 metų amžiaus gyventojai. 126,9 tūkst. 20-39 metų amžiaus gyventojų (64,3 proc. vyrų ir 35,7 proc. moterų) buvo baigę pagrindinį ir pradinį mokslą.
2011 m. surašymo metu užfiksuota 4,9 tūkst. neraštingų gyventojų, arba 0,2 proc. visų 10 metų ir vyresnių gyventojų (2001 m. - 10,3 tūkst., arba 0,3 proc.). Didesnė dalis neraštingų gyventojų gyveno kaime - 60,6 proc. Vyrai ir moterys sudarė panašią neraštingų gyventojų lyginamąją dalį - atitinkamai 50,6 ir 49,4 proc.
2011 m. 78,5 proc. gyventojų mokėjo vieną ar daugiau užsienio kalbų (2001 m. - 70,6 proc.). Vieną negimtąją kalbą mokėjo 41,6 proc. gyventojų, dvi kalbas - 29 proc., tris - 6,6 proc., keturias ir daugiau - 1,3 proc. gyventojų. 80,8 proc. miesto ir 73,8 proc. kaimo gyventojų mokėjo bent vieną ne gimtąją kalbą. 15,4 proc. 25-29 metų gyventojų mokėjo tris, 3,6 proc. - keturias ir daugiau kalbų.
Palyginti su 2001 m., išaugo anglų kalbą mokėjusių gyventojų dalis (nuo 16,9 iki 30,4 proc.). Rusų kalbą mokėjo 63 proc. gyventojų, lenkų - 8,5, vokiečių - 8,3 proc. Anglų ir vokiečių kalbos išliko populiariausios tarp jaunų gyventojų: beveik pusė gyventojų, mokėjusių anglų kalbą, buvo 15-29 metų amžiaus, kas trečias gyventojas, mokėjęs vokiečių kalbą, buvo 20-34 metų. Kas trečias gyventojas, mokėjęs rusų ir lenkų kalbas, buvo 40-54 metų.
.jpg)
