VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Teisė ir teisingumo vykdymas

05 09. A. Kvasnevskis pripažino, kad Lenkijoje buvo CŽV kalėjimų

Laima Mankienė

Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Alexander Kwasniewski) pagaliau pripažino, kad šalyje egzistavo slaptas JAV kalėjimas islamo teroristų tardymui. Interviu dienraščiui "Gazeta Wyborcza" A. Kvasnevskis išsidavė, jog ne tik žinojo, bet kartu su tuomečiu premjeru Lešeku Mileriu (Leszek Miller) pritarė kalėjimo steigimui.

 Išdavęs ilgai slėptą paslaptį A. Kvasnevskis paragino Lenkijos generalinę prokuratūrą nutraukti tyrimą dėl CŽV kalėjimo, nes jį įkuriant buvo vadovautasi šalies saugumo interesais. Vėlesni teroro aktai esą patvirtino, kad toks sprendimas buvo teisingas - per sprogimus Niujorke, Londone ir Madride žuvo ir Lenkijos piliečiai.

 A. Kvasnevskis teigia, jog Lenkijos vadovai nieko nežinojo apie įsteigtame kalėjime amerikiečių vykdomus kankinimus. "Manėme, jog mūsų sąjungininkai laikysis įstatymų, - teigia A. Kvasnevskis. - Jeigu kažkas vyko pažeidžiant įstatymus, už tai atsako amerikiečiai. Tegul jie dėl to aiškinai."

 Spėjama, kad CŽV kalėjime Senuosiuose Keikutuose 2002-2003 metais buvo kalinama 7-11 terorizmu įtariamų asmenų. Trys iš jų dabar teisme bando įrodyti patyrę neteisėtus kankinimo metodus.

 Prieš mėnesį Varšuvos prokuratūra įslaptintoje byloje apkaltino du buvusius Žvalgybos agentūros vadus talkinus steigiant tokį kalėjimą. Panašus procesas esą gresia ir L. Mileriui.

 Kairiųjų demokratų sąjungos lyderis L. Mileris iki pat šiol užsispyrusiai neigia buvus CŽV kalėjimą.

 Lenkijos žiniasklaida teigia, kad ši istorija turi tapti svarbia pamoka, jog negalima tarptautiniuose santykiuose būti patikliems net su strateginiais partneriais.

Atgal