VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
04.30. Kodėl putinaitės netampa putėmis? Humoreska
Vacius Galindas
Liberalizmo siautėjimo laikais, daugelis merginų, moterų užsikrėtė mada trumpinti pavardes išmetant daug reiškiančias priesagas: - aitė, - ytė, - ienė, tik išlaikant neutralią galūnę –ė, kuri tinka ir mergaitėms, ištekėjusioms, ir vedusioms. Ir tokių pavardžių: Zvonkė, Žilinskė, Bunkė ar Bonkė pasipylė apsčiai per radiją ir televiziją, o klausytojai ir žiūrėtojai į visa tai žvelgė su nepasitikėjimu, galvodami ar sakydami: „Na, vėjavaikės?! Ar joms galvoj negerai, kad nesaugo senosios baltų kultūros reliktų?” Atrodytų, jos turėtų didžiuotis išsaugotomis archaiškomis kalbos formomis, kurių neišsaugojo “labai cvivilizuotos” Vakarų tautos.
Neoliberalizmo užkrato skleidėjai veikė gan rafinuotai: griebėsi mūsų senųjų mitų, tautos atgimimo žadintojų, savigarbos ugdytojų ir įžymių asmenybių menkinimo ir trynimo iš mūsų sąmonės. Regis, tai nieko naujo, nes mes žinome kaip mūsų „didieji“ kaimynai per šimtmečius diegdami savo imperinę istorijos politiką, lietuvių ir Lietuvos vardą buvo beištrynę iš geografijos ir politikos. Net pasisavino mūsų įžymiuosius sūnus Adomą Mickevičių, Imanuelį Kantą, Česlovą Milošą, kunigaikštį Daumantą, šv. Charitiną Lietuvaitę ir kt. Ar negalėtume pasekti airių pavyzdžiu – jie savo įžymiųjų rašytojų, kūrusių anglų kalba, kaip antai: Džeimso Džoiso (James Joyce), Bernardo Šou (Bernard Shaw) ir kt. neatiduoda anglams.
Pirmas smūgis buvo duotas Jonui Basanavičiui ir kas visa tai pradėjo? Ogi, į Lietuvos istorijos menkinimo chorą, vedamą Rusiškos imperijos vado Putino propagandistų, įsijungė mūsų Putinaitė su knyga „Šiaurės Atėnų tremtiniai...“ (2004) ir net tapo Lietuvos Prezidento patarėja?! Negana to, kad beveik šimtmetį panslavizmo ideologija trynė ir iškreipė mūsų istoriją , o „štai tau, boba, ir devintinės...“ – vos atgavus informacijos laisvę, regis, tik imkis ir atitaisyk imperinių kaimynų Lietuvos istorijos ir kultūros iškraipymus, nutylėjimus, bet ne, mūsų tautos dukra imasi naujai mistifikuoti menkindama mūsų Tautos ir valstybės atgimimo patriarcho Basanavičiaus-Basanio įvaizdį.
Vos prabėgus dešimtmečiui filosofė Putinaitė (bet vis dar ne Putinė ar Putė) imasi jau XX a. antros pusės, mūsų gūdžių okupacinių laikų, šviesios asmenybės poeto Justino Marcinkevičiaus liberalistinio demistifikavimo, išleisdama knygą „Nugenėta pušis“ (2015), o juk filosofė iki 2012 m. buvo Švietimo ir mokslo viceministrė – neoliberalizmo dvasia švietė ir ugdė mūsų jaunąją kartą, kai net Vakarai jau atsikanda šios ligos užkrato. Ar susivoks Lietuvos piliečiai, kur nuvedė mūsų tautą suliberalėję kitokie ir liberalai kai jų vadas tapo ėmėju ir šimtatūkstantinių grynųjų nešiotoju dėžėje?
Taigi, kodėl Rusiškoje imperijoje paplitusios pavardės Putin, Bibysov, Kuibys (kuilys)-Kujbyš-Kuibyšev ir pan.? Žvelkite į įžymiojo kalbininko Vladimiro Toporovo darbus ir viskas paaiškės, o aš geriau grįšiu į pavadinime pateiktą klausimą: kodėl putinaitės netampa putėmis?
Šnekamosios kalbos erotiniai žodžiai, lytiškumo pavadinimai išlieka per tūkstantmečius, nes tai naujos gyvybės užuomazgos vietos ir dalykas, o šie žodžiai yra iš dar senojoje kultūroje uždraustos (tabu) srities, todėl jie gali byloti apie senuosius tautų ryšius bei vienų kalbų įtaką kitoms.
Vykstant į pažintinę kelionę Praha – Viena – Budapeštas teko greta atsisėsti su lietuvių kilmės argentiniečiu Stanislau, besimokančiu Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje ir šiek tiek kalbančiu lietuviškai. Besikalbant paaiškėjo, kad ispaniškai vyriška lytiškumo grožybė rašoma “Pija“ ir tariamas “Picha“. Bet mes žinome, kad lietuvių erotikos (vaisingumo) deivė yra “Piza“ [1], o gyvybės pradėjimo veiksmas vadinamas “Pisa“. Garsas “z, ž“ toliau į vakarus, pas prancūzus, rašomas raide “j“ ir tariamas garsu „ž“, o ispanų kalboje virsta garsu “ch“. Be to pas rusiškai kalbančius išlikęs žodis “pichat“ – kišti. Vadinasi, ispanų kalboje šis lytiškumo pavadinimas atsiradęs baltų – galindų kalbų poveikyje. Dar įtaigiau apie ispanų ir lietuvių kalbų ryšius byloja moteriško lytiškumo vietos pavadinimas ispaniškai – “La puta“, nes tai jau tikras lietuviškas žodis “putė“, reiškiantis tą patį. Be to buityje lietuviai vištą šaukia sakydami: „Pute, pute,...“
Vacius Galindas, 2017 m. balandžio 4 d.
1. J. Lasickis. Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus, 1969, (parengė J. Jurginis)
Atgal
.jpg)
