VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
09 06. Svetimėjimas – dar viena problema
Vytautas Varanius
Gyventi šiandien tapo labai patogu. Išradus kurą, žmogui nebereikėjo važnyčioti karietomis, išradus elektrą, nebereikėjo vaikščioti į darbą (tramvajai pradėjo ūžti gatvėse – tereikėdavo tik įšokti) savomis kojomis, išradus kompiuterį – apskritai išeiti iš namų. Dabar reikalai tvarkomi virtualioje erdvėje, pasitelkiant šiandienines elektronikos galimybes. Atrodo tobula, tačiau ar per visą tą laiką nebuvo apėmusi nostalgija gauti seną, gerą, ranka rašytą laišką? Turbūt ne.
Dabar jei neturi „Skype“, tapo beveik neįmanoma susisiekti su giminėmis – daug patogiau „numesti link‘ą“ su nuoroda, kur ir kokiame puslapyje eksponuojamos tavo nuotraukos, nes įprasti „naminiai“ foto albumai – priešistorinė iškasena. Iš tiesų – kam gi klausyti močiutės pasakojimų, susijusių su kiekviena nuotrauka, jei gali tiesiog paspausti „Slide show“ ir mėgautis tylia ir greita peržiūra. Tas pats ir su susitikimais - našta karjeros siekiančiam ir gyvenančiam pagal griežtą dienotvarkę žmogui – bet ir čia atsiranda išeitis – konferenciniai skambučiai internetu – tereikia turėti internetinę kamerą ir susodinti anūkus sau ant kelių prieš kompiuterio ekraną. Juk tai patogiau, nei trenktis į kitą pasaulio kraštą su nuosavu automobiliu, besiklausant vaikų balsų, sklindančių nuo galinės sėdynės, ir deginti kurą, kuris taip brangiai šiandien kainuoja.
Kitas dalykas, be kurio šiandien nesi pripažįstamas kaip egzistuojąs asmuo, tai „Facebook“. Be jo – kaip be paso. Jei neturi „facebook‘o“, niekas pasaulyje nesužinos tavo adreso, telefono numerio, pomėgių, šeimyninės padėties ar kitų intymaus gyvenimo ypatumų – o kaipgi nepasidalinsi. Nebeturime laiko susitikimams su pusbroliais ar pusseserėmis, neaplankome senelių ar jų kapų, galų gale nepastebime sau artimiausių žmonių, jei jie nėra „užsiregistravę“, tačiau „chat‘inam“ su kinais, pigmėjais, amerikiečiais ar kitais tokiais pat pasaulio piliečiais. Ir čia taip pat nebereikalingas gyvas pokalbis – norint pasidomėti draugo pomėgiais ar rasti bendrų interesų, tiesiog užtenka paspausti „like“ ir būsi įrašytas į mėgstančiųjų sąrašą, kurį visi pastebės. O kalbant apie nuotraukas – kad atpažintų tave ar šalia tavęs stovinčius draugus, klausinėti nebūtina – tereikia tik „už‘tag‘inti“ ir problema išspręsta – tu jau egzistuoji.
Taigi štai kokia išvada sklinda iš šio vis greičiau ir greičiau besisukančio pasaulio lūpų: mes juokiamės patys iš savęs, patys save apgaudinėjame, siekdami nepasiekiamų aukštumų, mes tik kūliais verčiamės žemyn tamsiais laiptais - vis stengdamiesi pakilti paskui šuoliuojančias rinkos diagramas, tačiau be žmogiškumo mes taip ir nepakilsime, neišsivaduosime patys iš savo gniaužtų, atsiduodančių bereikalingu prakaitu suteptais troškimais. Laiko vis mažėja ir mažėja, o pasaulis vis greičiau ir greičiau sukasi, todėl norėdami suspėti ir dar sutaupyti laiko, mes „registruojamės“, o vertėtų atsisėsti prie rašomojo stalo ir ranka parašyti laišką, paseilėti pašto ženklą ir, užklijavus voką, pėsčiomis nunešti jį į paštą.
Atgal
.jpg)
