VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
Verkiantys medžiai
Gintvilė Switters
Lapkritis – liūdniausias metų laikas. Atšiaurus vėjas drasko paskutinius medžių lapus: lyja. Lietaus lašai negailestingai čaižo veidą – nyku. Pašiurpę nuo šalčio žmonės skuba į parduotuvę, prie kurios labai judru. Pirkėjai pilnais prekių vežimais skuba prie mašinų. Prie kasos stovi raudonplaukė moteris, kuri negali susimokėti – kreditinėje kortelėje nėra pinigų. Aš jai padėjau susimokėti už reikalingiausius produktus ir nuliūdusią pasikviečiau pas save puodeliui kavos. Žodis po žodžio išsipasakojo moteriškė savo likimą. Ruth yra 10 vaikų motina. Vyriausiam - 30 metų, jaunėliui - 10. Gyvenimas jos nelepino – patyrė daug traumų ir nelaimių. Būdama 18 metų bandė nusižudyti – turėjo daug nepilnavertiškumo kompleksų. Vieną lemtingą dieną persipjovė venas, tikėdamasi greitos mirties, vėliau išsigandusi šaukėsi pagalbos. Kaimynai išlaužė duris ir paliegusią merginą nugabeno į ligoninę, tačiau tai nebuvo geri vaikinai - vėliau nuodijo ją narkotikais, pagrobė ir nugabeno į Amsterdamą – „Red district“ rajoną, norėdami paversti prostitute. Apsvaigusi nuo narkotikų Ruth vaikščiodavo gatvėmis, bet atsisakydavo intymaus kontakto. Supykę jos „gelbėtojai“ iš Surinamo ją žiauriai sumušė ir penkiese išprievartavo. Moteriai pavyko ištrūkti iš to pragaro. Baimės vejama išbėgo į gatvę ir įšoko į riedantį tramvajų. Ji atrodė baisiai nuniokota ir nepažįstama moteriškė pasikvietė merginą pas save į namus, ją slaugė ir prižiūrėjo. Ruth kankino košmarai ir ji naktimis šaukdavo: sapnavosi glitūs, prakaituoti, šnopuojantys vyrų kūnai. Nepažįstama moteriškė vardu Ellis nuvežė ją į kitą miestą Assen, į specialią įstaigą „Kracht en licht“ („Jėga ir šviesa“), kur Ruth išbuvo 9 mėnesius. Vėliau ji grįžo į provinciją. Čia Ruth laukė malonus siurprizas – pažintis su būsimu vyru. Po metų ji susituokė su Peter ir pradėjo lauktis vaikų.
Ruth – be galo tikinti moteris ir kiekvieno vaiko gimimą sutikdavo kaip Dievo dovaną. Susilaukus 5 vaikų gydytojai ir psichiatrai patarė daryti sterilizaciją, tačiau išdidi motina atsisakė. Taip atkeliavo į pasaulį dar 4 vaikai. Namuose buvo linksma ir judru, tačiau Ruth labai pavargo: pradėjo kankinti depresijos ir nuovargis. Kai jos vyras Peter sužinojo apie dešimto vaiko nėštumą – nusprendė skirtis. Jaunimo priežiūros centras kontroliavo šios gausios šeimynos situaciją. Žinodami Ruth psichinę būklę, jie rekomendavo atiduoti jaunėlį sūnų tėvui. Ruth kovojo su įvairiomis instancijomis už teisę auginti jaunėlį sūnų. Deja, ji pralaimėjo teismus ir neteko motinystės teisės. Žinoma, tai buvo padaryta atsižvelgiant į jos depresijas ir savižudės praeitį. Moteris visiškai palūžo ir persikraustė gyventi į vienkiemį: nei kaimynų, nei žmonių, tik aukšti medžiai už lango. Tik didelis tikėjimas Dievu ir Biblijos skaitymas malšina jos skausmą. Ruth įsigijo šuniuką ir praleidžia daug laiko prie kompiuterio, tačiau niekas negali užpildyti tuštumos ir širdies skausmo. „Sėdžiu prie lango ir laukiu savo vaikų“, - tęsia pasakojimą vieniša motina.
Tamsu, siaučia audra ir teka sielvartas juodais medžių kamienais.
Atgal
.jpg)
