VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
01.22. DARNAUS VYSTYMOSI TIKSLŲ (DVT) ĮGYVENDINIMO PATIRTYS ES ŠALYSE
Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė
Darnus vystymasis, tai vystymasis, plėtra užtikrinanti geresnę gyvenimo kokybę tiek dabartinei, tiek ir ateities kartoms. DVT susideda iš trijų esminių elementų – ekonominio vystymosi, socialinės gerovės ir aplinkos kokybės ir siekia jų suderinamumo bei progreso. Primti JT ir deleguoti ES valstybėms įgyvendinimui 17 Darnaus vystymosi tikslų, kurie yra paremti penkiais principais: žmonės, planeta, gerovė (klestėjimas), taika ir partnerystė. DVT – ne tik plati vizija darnesnei planetos ir visų gyventojų ateičiai, bet tai ir konkreti uždaviniais ir rodikliais paremta sistema, detali struktūra, kaip įgyvendinti darnaus vystymosi principus pasauliniu mastu: skatinti taiką ir bendradarbiavimą ir didinti visų žmonių gerovę tuo pačiu saugant planetą. DVT yra patikslinti 169 uždaviniais, kuriems matuoti yra siūlomas 231 rodiklių sąrašas. DVT nėra teisiškai saistantys, tačiau tai yra tarptautinės bendruomenės bendru sutarimu priimtas įsipareigojimas. Tikimasi, jog šalių vyriausybės geranoriškai vykdys šį įsipareigojimą, prisiims atsakomybę už Tikslus ir atitinkamai parengs nacionalines darbotvarkes jų įgyvendinimui ir atsakingai to sieks.
Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo praktika.
Nustatyti ambicingą, DVT įgyvendinimu paremtą politiką (strateginiame, vidutinės trukmės biudžeto formavimo ir veiklos planų lygmenyje), atsižvelgiant į esamą kontekstą – tai pačių nacionalinių vyriausybių atsakomybė. Kitaip tariant, globalius susitarimus, išreikštus bendrinėmis formuluotėmis ir nurodančius plačias vystymosi kryptis, reikia pritaikyti kiekvienos valstybės specifikai. Šis procesas turėtų susidėti iš penkių kertinių pakopų:
Sąmoningumo didinimas: susipažinimas su DVT visais lygiais – nuo nacionalinio iki savivaldos – ir sektoriais bei jų tarpusavio ryšio ir bendradarbiavimo galimybėmis.
Idėjos palaikymas, propagavimas, lobizmas:DVT įgyvendinimo savivaldos lygiu užtikrinimas nacionalinėse darbotvarkėse.
Įgyvendinimas: DVT įgyvendinimas vietos lygiu: tiek darnaus vystymo principų skatinimas, tiek darniu vystymusi paremtų planų intervencijoms formavimas.
Stebėsena ir monitoringas: pastovus pokyčio vertinimas, klausimų tobulinimui kėlimas, jeigu reikia, naujų duomenų modeliavimas ir analizavimas.
Ilgalaikės perspektyvos planavimas: ambicijų, kokioje aplinkoje norime gyventi ateityje, užsibrėžimas ir laikymasis. Labai svarbu į procesus efektyviai įtraukti ne tik politiką formuojančias institucijas, bet ir politiką įgyvendinančias – regionus, miestus, vietinę savivaldą ir bendruomenes – taip tiesiogiai skatinant bendradarbiavimą, sisteminį požiūrį ir sprendimų integruotumą ir praktiškumą.
DVT taikymas nacionalinėje ir vietos politikoje bei planavime turėtų būti esamus procesus palengvinanti priemonė, taupanti laiką ir suteikianti daugiau struktūros ir aiškumo. DVT taip pat yra svarbūs iš finansinės perspektyvos – tarptautiniai finansai kuo toliau, tuo labiau bus siejami su DVT.
Todėl DVT integravimui ir lokalizavimui turi būti paruošta ne tik strategija, bet ir proceso žemėlapis su konkrečiais rodikliais paremtomis siekiamybėmis, jų aktualumo nustatymu skirtingais lygiais, stebėsena ir rekomendacijomis proceso tobulinimui.
Vietinių ir regioninių savivaldų darbo grupių praktika:
Kaip kitose šalyse DVT yra integruojami nacionalinėje ir vietinėje politikoje bei planavime?
Siekiant susisteminti analizę, šis tyrimo klausimas bus išdalintas į keletą subklausimų:
kokios institucijos ir suinteresuotos šalys yra įtraukiamos į DVT integravimo procesą?
Į kokio lygio dokumentus/strategijas DVT yra integruojami?
Kaip pasirinktose šalyse matuojamas progresas link DVT (kokie rodikliai)?
Kokios metodologijos yra pasitelkiamos integruojant DVT ir stebint progresą?
Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos klausimus apžvelgiant įvairias gerąsias užsienio praktikas:
1) kitų ES šalių patirtys integruojant DVT į strateginį ir teritorijų planavimą (politiką formuojančių dokumentų analizė).
2) DVT integravimo įrankių rinkiniai, įskaitant atskirose temose.
3) DVT įtraukimo į organizacijų strategiją ir atsiskaitymo/audito iniciatyvos.
Šio straipsnio tikslas pasinaudojant ekspertų atliktais tyrimais ir analizėm susisteminti ir apžvelgus užsienio šalių ir organizacijų patirtis, taikant DVT kaip darnaus vystymosi struktūrą bei įvertinti, kurie iš aptariamų pavyzdžių ir priemonių galėtų būti taikomi ir Lietuvoje. Kuo reikėtų papildyti Lietuvos projektus palyginus su kitomis Europos valstybėmis. Remiantis čia pateikta analize ir esamos situacijos analize apie DVT integravimo problematiką Lietuvoje, bus pateiktas pirminis ekspertų pasiūlymas galimo DVT integravimo į nacionalinę politiką modelis visuomenės nariams.
UŽSIENIO ŠALIŲ GEROJI PRAKTIKA
AIRIJA
Strateginis ir teritorijų planavimas integruotas į vieną dokumentą (Project Ireland 2040),
DVT atliepiami netiesiogiai – siejami su strateginiais tikslais.
Tiesioginė ministrų atsakomybė.
DVT kaip priemonė padidinti šalies svarbą tarptautinėje arenoje. Airijoje už DVT procesą yra atsakingas Komunikacijų, klimato politikos ir aplinkos ministerijos Darnaus vystymosi, aplinkos koordinavimo ir valdymo skyrius. Iš Airijos pavyzdžio būtų galima išskirti du svarbiausius DVT integravimo procesus:
Nacionalinio DVT įgyvendinimo plano 2018-2020 m. procesas, bei Projektas (Ireland 2040), kurį sudaro du pagrindiniai dokumentai, tai Nacionalinė planavimo programa ir Nacionalinis vystymosi planas. ( 2018-2027) – procesas.
Pirmasis dokumentas–Nacionalinis DVT įgyvendinimo planas 2018-2020 m.–yra konkrečiai skirtas DVT ir kaip jų siekimas yra ar turėtų vykti Airijos nacionalinėje politikoje bei užsienio politikoje (pirmiausia, kaip vystomojo bendradarbiavimo parama) trumpuoju laikotarpiu.
Plane įvardijami keturi strateginiai prioritetai, kuriais reikėtų remtis integruojant DVT:
Temos suvokimas ir visuomenės susipažinimas su bendrine problematika. Suinteresuotų šalių dalyvavimas ir įtrauktis.
Parama bendruomenėms ir organizacijoms, norinčioms prisidėti prie DVT įgyvendinimo.
Nacionalinės politikos suderinimas su DVT, politikos nuoseklumo užtikrinimas.
VISA VYRIAUSYBĖ: Airija yra išsikėlusi aiškų tikslą integruoti DVT į visas nacionalines politikas.
Nustatyta, jog norint efektyviai integruoti ir įgyvendinti DVT, nacionaliniam valdžios mechanizmui būtini trys elementai: Aktyvus politinis įsitraukimas; Aiškus pasidalinimas DVT atsakomybėmis Vyriausybėje ir tarp ministerijų; Tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir bendrų veiksmų koordinacija;
Politinis procesas yra koordinuojamas ministrų kabineto lygiu, kiekvienas ministras yra atsakingas už DVT uždavinių įgyvendinimą, atsižvelgiant į teminę sritį ir funkcijas.
Kiekviena ministerija, taip pat pavaldžios institucijos ir savivalda prisidės prie DVT įgyvendinimo, joms numatytos atitinkamos funkcijos.
Rengiamos naujos strategijos, programos, institucijų veiklos planai. Visos turės atsižvelgti į Airijos įsipareigojimus įgyvendinti DVT.
NEUŽMIRŠTI NEI VIENO: planas grindžiamas principais, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrintas deramas gyvenimas ir jo kokybė, kad šis pasiektų pilną savo potencialą; toks gyvenimas yra paremtas ekonominių, socialinių ir aplinkos aspektų sąryšiais ir į juos būtina atsižvelgti, nes nei viena šių dimensijų negali vystytis be kitos.
GLOBALI AIRIJA: kitas Airijos prioritetas – padidinti šalies svorį ir svarbą tarptautinėje arenoje. Siekiant šio tikslo, Airija dalyvauja ir DVT procese (pirmiausia skiriant daugiau paramos besivystančioms šalims).
SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ ĮTRAUKTIS: planuojama suburti DVT suinteresuotų šalių forumą, kuris turėtų patariamąją funkciją ir prisidėtų prie DVT integravimo, prioritetų nustatymo ir įgyvendinimo. Suinteresuotos pašalys taip t turėtų prisidėti prie komunikacinės medžiagos rengimo bei visų Plano kontekste parengtų ataskaitų įvertinimo.
RYŠYS SU PROJECT IRELAND 2040: didelė dalis priemonių, kuriomis Airija sieks įgyvendinti DVT, yra planuojamos Project Ireland 2040 kontekste. Project Ireland 2040 yra Airijos vyriausybės iniciatyva naujo tipo strateginiam, teritorijų ir investicijų planavimui, siekiant užtikrinti, jog Airija taptų „geresne šalimi visiems jos gyventojams“.
Galiausiai, kalbant apie DVT indikatorius, Airija planuoja stebėti savo DVT progresą remiantis ES darnaus vystymosi rodikliais, pateiktais Eurostat, bei globaliais JT DVT rodikliais, kuriems yra renkami duomenys. Duomenis rinks ir apdoros Airijos Centrinis statistikos biuras, konsultuodamasis su tarpministerine DVT darbo grupe.
Paties Project Ireland 2040 procesas buvo labai įtraukus, per trejus metus įgyvendinęs tūkstančius konsultacijų siekiant, kad šalies vizija ir planas būtų parengtas atsižvelgiant į kuo įvairesnių suinteresuotų šalių poreikius.
IŠVADOS: kaip būtų galima pasimokyti Lietuvai
Planavimo (strateginio ir teritorijų) ir investicijų apjungimas į vieną dokumentą. Aukšto lygio politinis suinteresuotumas DVT tema, tiesioginė ministrų atsakomybė. Visų ministerijų įtraukimas, aiškus atsakomybių pasiskirstymas DVT atliepimas visuose strateginiuose dokumentuose ir planuose. Aiškus DVT suvedimas su šalies prioritetais DVT, kaip priemonė padidinti šalies svarbą tarptautinėje arenoje.
ESTIJA
Daug dėmesio yra skiriama partnerystėms ir nevyriausybinio sektoriaus įtraukimui.
Daug dėmesio yra skiriama DVD 2030 viešinimo ir visuomenės informavimo procesams.
PROCESO KOORDINAVIMAS – Vyriausybės kanceliarija
Estija keturioms prioritetinėms sritims, išskirtoms strategijoje (kultūrinės erdvės patikimumas, (ekonominės) gerovės augimas, socialinė sanglauda ir aplinkos apsauga), yra nustačiusi konkrečius rodiklius, matuojamus kasmet. Įvardijamas kiekvieno rodiklio aprašas, naudingumas, Estijos situacija pagal atitinkamą rodiklį, tarptautiniai palyginimai, ir grafikas, parodantis šalies situacijos pokytį laike tarp ES šalių.
Centrinės valdžios lygyje DVT integravimas ir stebėsenos procesas yra koordinuojami iš Strateginio skyriaus Vyriausybėje, o šis skyrius taip pat koordinuoja šalies kompetentingumo strategiją bei sudarinėja ir atlieka Vyriausybės Veiklos plano stebėseną.
Tokiu formatu priimami sprendimai sustiprina pagrindinių horizontaliųjų trategijų suderinamumą nepaliekant nuošaly ir darnaus vystymosi. Be to, šiuo metu valstybės planuose yra siekiama dar labiau įtvirtinti nacionalinės reikšmės klausimų sprendimą integruotu formatu, tad ir DVD 2030 siekimas bus koordinuojamas tokiu pat mechanizmu.
PARAMA KITOMS ŠALIMS.
Estija yra priėmusi atskirą strategiją vystomajam bendradarbiavimui ir humanitarinei pagalbai. Estijos prioritetai vykdomam vystomajam bendradarbiavimui yra:
1) parama kokybiškam švietimui, 2) parama sveikatos apsaugos vystymui, 3) taikos ir stabilumo išsaugojimas, 4) parama demokratijos vystymui, gero valdymo praktikai ir žmogaus teisių užtikrinimui, 5) parama ekonominiam vystymui, 6) aplinkai draugiško vystymo skatinimas, 7) Estijos visuomenės, ypatingai jaunimo, supažindinimas su vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos bei globaliomis vystymo problemomis.
RODIKLIAI:
Estijos statistikos departamentas atliko pirminę visų 231 JT DVT rodiklių analizę. Jos duomenimis, Estijoje tik apie 14 proc. visų DVT rodiklių turi siektinas reikšmes, pritaikytą stebėjimo ir matavimo sistemą. Taip pat Estija rodiklių rinkinio atnaujinimą planuoja kaip reguliarų procesą, duomenų bazė bus tolygiai pildoma bendradarbiaujant su tarpministerine grupe, Estijos Statistikos departamentu ir Darnaus vystymosi komisija, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų.
IŠVADOS: kuo naudinga Lietuvai Estijos patirtis?
Daug dėmesio yra skiriama partnerystėms ir nevyriausybinio sektoriaus įtraukimui į visų 17 tikslų integravimą ir progresą, nes yra kritiškai suvokiamas viešojo sektoriaus ribotumas.
Daug dėmesio yra skiriama DVT 2030 viešinimo ir visuomenės informavimo procesams. Viešasis sektorius deda pastangas tam, kad atsirastų bendras suvokimas apie DVD 2030 bei atsakomybė už DVT.
NYDERLANDAI
Partnerystės su privačiu sektoriumi yra labai svarbi darnaus vystymosi įgyvendinimo grandis. Didžiausios bendrovės ne tik reguliariai susitinka su šalies tvaraus augimo koalicija, teikia finansines paskatas darnaus vystymosi iniciatyvoms, bet ir integruoja DVT savo veikloje.
Šiuo metu Nyderlanduose yra stebimi apie 37 proc. JT DVT rodiklių. Šie rodikliai yra aktyvios siekiamybės. Nyderlandai naudoja atvirą rodiklių rinkinį, kuris gali būti keičiamas ir modifikuojamas atsižvelgiant į kintantį kontekstą
Sprendimai dėl erdvinio planavimo priimami trimis lygiais: nacionaliniu, regioniniu (provincijų) ir vietos (savivaldos). Erdvinės vizijos – tai šiais trimis lygiais nustatomi politikos formavimo dokumentai, kurie pakeitė prieš tai buvusią didesnį reguliacinį pamatą turėjusią praktiką: pagrindinius vyriausybės planavimo sprendinius, provincijų regioninius planus ir savivaldybių struktūros planus.
Nyderlanduose erdvinio planavimo politika ir jos įgyvendinimas yra decentralizuotas procesas ir pirmiausia, kiek įmanoma, yra formuojamas savivaldybių lygiu. Savivaldybės nustato atitinkamus teisės aktus ir bendruosius planus, pagrįstus jų žiniomis apie vietos situaciją. Centrinė valdžia nėra atsakinga už kraštovaizdžio politiką, yra sumažinta gamtinių resursų valdymo režimų apimtis. Nyderlandų vyriausybė nėra tas lygmuo, kuris, pavyzdžiui, sprendžia, koks bus užstatymo procentas miestuose. Tik regionuose, kurie yra nacionalinės svarbos (didieji uostai ir susisiekimo centrai, mokslo ir inovacijų centrai) vyriausybė palaiko tiesioginį ryšį su vietos valdžia.
Centrinė valdžia yra atsakinga už klausimus, kurie gali daryti teigiamą arba neigiamą įtaką nacionaliniu lygiu ir yra už regioninės ir vietinės valdžios ribų. Tai krašto gynyba ir jai būtina infrastruktūra, pagrindiniai susisiekimo uostai (antžeminiai, žalieji, jūrų ir oro) bei technologijų ir inovacijų centrai. Vyriausybė taip pat yra atsakinga už tarptautinius įsipareigojimus, kurie liečia biologinę įvairovę, tvarią energiją, vandens sistemas ir pasaulinį paveldą bei klausimus, kurie peržengia regionines ir nacionalines ribas (keliai, vanduo, geležinkelis, energijos pasiūla ir sveikatos apsauga).
Nyderlandų strateginiame erdvinio planavimo dokumente valstybės teritorija yra suskirstyta pagal tam tikras bendras kryptis. Visos šios kryptys yra nustatytos tam, kad būtų užtikrinama pagrindinė valstybės ambicija, kuria siekiama, kad Nyderlandai iki 2040 m. taptų viena iš 10-ies konkurencingiausių pasaulio valstybių. Įgyvendindami šį tikslą, Nyderlandai pirmiausia siekia gerinti gyvenimo ir darbo kokybę šalies regionuose ir užtikrinti tarptautinį pasiekiamumą, užtikrinant jungtis tarp įvairių transporto formų bei gerinant jungtis tarp nacionalinių ir tarptautinių ekonominių, mokslo ir susisiekimo centrų. Nyderlandai tuo pačiu siekia išsaugoti bioįvairovę, natūralias buveines ir kultūros paveldą. Šalies siekis iki 2040 m. gyvybingumo ir saugumo požiūriu yra užtikrinti miestų ir kaimų gyventojams saugią ir sveiką gyvenimo aplinką. Į tai yra įtraukiama ir nuolatinė apsauga nuo ekstremalių aplinkos grėsmių, potvynių bei švaraus vandens užtikrinimas sausringu metu. Aplinkos apsauga yra matoma kaip galimybė paspartinti judėjimą prie tvarios ir atsinaujinančios energijos (vandens, vėjo, saulės, biomasės ir geoterminės energijos). Atsinaujinanti energija nacionaliniu lygiu suvokiama kaip šalies konkurencingumą užtikrinantis standartas.
Regioninio planavimo lygiu daugiausia dėmesio skiriama regionų interesams, pavyzdžiui, kraštovaizdžio tvarkymui, urbanizacijai ir žaliųjų plotų išsaugojimui.
Žemės naudmenų planai yra svarbiausia erdvinio planavimo priemonė. Tokie planai numato, kur gali būti statoma, kas gali būti pastatyta, konstrukcijos dydis ir kaip ji gali būti naudojama. Nekintamos žemės naudojimo plano dalys yra: atitinkamos taisyklės konkrečiai vietovei bei planavimo žemėlapis, nurodantis ir paaiškinantis įvairias zonas.
Darbotvarkė išskiria tris svarbiausias vystymosi kryptis:
Pašalinti reguliacines kliūtis ir suteikti miestams erdvę reguliuoti savo išteklius bei skatinti tyrimus ir eksperimentavimą.
Skatinti bendradarbiavimą tarp miestų ir šalia esančių vietovių. Kartu miestai gali sustiprinti savo pozicijas tarptautiniu mastu, derindami pastangas ir dirbdami kartu per skirtingas administracines sritis.
Sukurti sąlygas (sistemos) inovacijoms. Atvirų duomenų infrastruktūra, energetikos tinklai ir geros transporto koncepcijos gali pagerinti gyvenimo miestuose kokybę ir taip sukurti naujas galimybes verslui ir inovacijoms.
IŠVADOS: kuo naudinga Nyderlandų praktika Lietuvai?
Nyderlanduose labai daug dėmesio skiriama darnaus vystymosi viešinimui, privataus ir trečiojo sektoriaus įtraukimui, didinant visuomenės informuotumą apie DVT.
Problematikos viešinimas pradedamas nuo mažų dienų, integruojant tvarumo klausimus į išsilavinimo mokymo programas.
Partnerystės su privačiu sektoriumi yra labai svarbi darnaus vystymosi įgyvendinimo grandis. Nyderlanduose didžiausios bendrovės ne tik reguliariai susitinka su šalies tvaraus augimo koalicija, tačiau taip pat pasirašė tarptautinį darnaus verslo manifestą, teikia finansines paskatas darnaus vystymosi iniciatyvoms ir integruoja darnaus vystymosi tikslus kompanijos veikloje.
Nyderlanduose vyriausybės iniciatyva yra sukurtas Darnaus vystymosi tinklas, vienijantis kiekvienos ministerijos ir Nyderlandų savivaldybių asociacijos atstovų veiklas susijusias su DVT. Jam pirmininkauja specialiai paskirtas aukšto lygio nacionalinio DVT įgyvendinimo koordinatorius, kurį remia sekretoriatas, atsakingas už Tikslų įgyvendinimą šalyje.
ŠVEDIJA
Įsteigta DVT mokslo taryba (DVT integravimas paremtas mokslu) ir Vyriausybės kanceliarijoje įsteigta DVT kanclerio pareigybė; įsteigta DVD 2030 delegacija kaip patariamoji ir vykdančioji (informavimas, komunikacija) institucija.
DVT bendradarbiavimo platformų kūrimas (įvairios suinteresuotos šalys, ypač verslas ir savivalda).
DVT susiejimas su ekonomine gerove (aiškiai suformuluoti klestėjimo indikatoriai šalia BVP).
Siūloma skiriant tam tikras valstybės dotacijas, remtis darnaus vystymosi kriterijais.
Su DVT susieti gerovės rodikliai.
Kasdieniai procesai viešajame sektoriuje ir plačiojoje visuomenėje turėtų būti paremti integruotu mąstymu ir požiūriu į darnų vystymąsi, kaip išdėstyta DVD 2030.
VYRIAUSYBĖ: Atsakinga už DVT įgyvendinimą, ministrai pasiskirstę atsakomybėmis už atitinkamus tikslus ir klausimus. Taip pat, Viešojo administravimo ministras yra atsakingas už DVT įgyvendinimo koordinavimą ir skatinimą šalies viduje;
Vystomojo bendradarbiavimo ir klimato ministras vadovauja Švedijos siekiams prisidėti prie tarptautinio DVT įgyvendinimo.
Žemiau hierarchijoje yra konsultacinė grupė, kurioje dalyvauja valstybės sekretoriai iš Finansų, Užsienio reikalų, Aplinkos ir energetikos bei Verslo ir inovacijų ministerijų.
Vyriausybės kanceliarija taip pat turi tarpministerinę darbo grupę skirtą DVD 2030 klausimams, kurioje dalyvauja visos ministerijos.
PARLAMENTAS: Parlamento sprendimai įvairiose srityse yra svarbūs, sudarant galimybes įgyvendinti DVT. Bendrus DVT klausimus parlamente pirmiausia kuruoja Užsienio reikalų ir Finansų komitetai. Kita vertus, turint omeny DVT temų platumą bei holistiškumą ir glaudžius tarpusavio sąryšius, iš esmės visi komitetai turėtų būti įtraukti į DVT įgyvendinimo procesus.
DVD 2030 DELEGACIJA: Švedijos vyriausybė suformavo nacionalinę DVD 2030 delegaciją, kuriai davė užduotį remti ir skatinti Švedijos DVT darbotvarkės įgyvendinimo darbus, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
Delegacijos rolės: veiksmų plano pasiūlymas, Švedijos progreso siekiant DVT įvertinimas; DVT nuleidimas ant žemės (angl. anchoring) ir dialogo, apsikeitimo žiniomis ir informacija, bendradarbiavimo skatinimas tarp įvairių suinteresuotų šalių.
Delegaciją sudaro 7 nariai, turintys įvairios patirties ir reprezentuojantys skirtingas visuomenės dalis.
MOKSLO TARYBA: Tikslas: dialogas tarp Vyriausybės ir mokslininkų siekiant užtikrinti, jog darnaus vystymosi politika yra paremta moksliniu pagrindu.
KITOS NACIONALINIO LYGMENS INSTITUCIJOS:
Savivaldybės ir seniūnijos, visos ministerijos yra įpareigotos integruoti DVT į savo ir pavaldžių institucijų veiklas. Viešojo sektoriaus įstaigos turi pateikti savo planus, kaip jos dirbs siekdamos DVT įgyvendinimo ir kurie DVT yra joms aktualiausi. Kaip ir kitose analizuotose šalyse, Švedija akcentuoja esamų strategijų ir planų inventorizaciją.
Švedijos ministerijos taip pat jau atliko vidinius auditus, kaip jos įgyvendina DVT ar kaip DVT yra atliepiami jų veiklose. Toks pratimas yra laikomas svarbia priemone siekiant DVT ir paverčiant juos natūralia kasdienio darbo dalimi.
RODIKLIAI:
Švedijos statistikos biurui buvo duota užduotis pasiūlyti nacionalinius integruotus rodiklius siekiant DVT, kurie atsižvelgtų į sąryšius tarp įvairių tikslų ir uždavinių, bei jų stebėsenos sistemą (pasitelkiant egzistuojančias stebėsenos sistemas ir rodiklius). Pagal šiuos rodiklius ir jų tendencijas bus nustatomi ir nacionaliniai DVT prioritetai iki 2030 m.
Švedijos vyriausybė siūlo naujus indikatorius matuoti šalies gerovei ir klestėjimui, greta BVP, kurie kartu pademonstruotų šalies ekonomikos darną ir žmonių gyvenimo kokybę ir remiasi trimis DV dimensijomis – ekonomikos, aplinkos ir socialine.
REGIONINĖ POLITIKA:
Delegacija savo rekomendacijose atkreipė dėmesį, jog DVT integravimas ir įgyvendinimas regionuose ir vietos savivaldoje yra labai svarbu: Švedijos regioninis vystymasis ir ES struktūrinių fondų parama turėtų sietis su DVT ir jiems neprieštarauti.
Teritorijų planavimą reglamentuoja Švedijos Planavimo ir statybų įstatymas PSĮ (planavimo statybų įstatymas); jame yra apibrėžti ir darnaus vystymosi principai, kuriais skatinama kurti darnią gyvenamąją aplinką (įskaitant socialinę dimensiją) šiandienos ir ateities kartoms. PSĮ reikalauja, kad kiekviena savivaldybė turėtų bendrąjį planą. Šie planai nėra teisiškai saistantys, bet turėtų identifikuoti ilgalaikes vystymosi kryptis ir vizijas.
Delegacija siūlo Vyriausybei peržiūrėti PSĮ, siekiant į jį integruoti DVT 2030 tam, kad visos DV dimensijos atsispindėtų teritorijų planavime. Ši peržiūra turėtų būti atlikta kartu su suinteresuotomis šalimis – savivaldybėmis, regionais ir gyvenvietėm.
Savivaldybių bendrieji planai yra strateginiai bendruomenės planavimo dokumentai, atliekantys daug paskirčių ir derinantys regionų strategijas, todėl jie galėtų būti strateginiai dokumentai ir integruojant ir lokalizuojant DVT. Čia Delegacija pirmiausia išryškina aplinkos ir klimato kaitos tikslus, bet jie galėtų pasitarnauti ir socioekonominės atskirties mažinimui.
IŠVADOS: kuo naudinga Švedijos patirtis Lietuvai?
Plačiosios visuomenės įtraukimas, bendradarbiavimo platformų kūrimas.
DVT – ne tik Aplinkos ministerijos atsakomybė. Finansų, visos kitos ministerijos taip pat yra tarpusavyje susietos subendrintom programom ir veiksmais.
DVT integravimas į parlamento veiklą, siekiant užtikrinti aiškumą ir ilgalaikę perspektyvą. Peržiūra, kaip DVD 2030 siejasi su egzistuojančiais nacionaliniais prioritetais.
Įsteigta DVT mokslo taryba (DVT integravimas paremtas mokslu) ir Vyriausybės kanceliarijoje įsteigta DVT kanclerio pareigybė; įsteigta DVD 2030 delegacija kaip patariamoji ir vykdančioji (informavimas, komunikacija) institucija.
DVT susiejimas su ekonomine gerove (aiškiai suformuluoti klestėjimo indikatoriai šalia BVP).
Nacionalinio lygmens institucijų aiškesnis atsakomybės pasiskirstymas už DVT. Siūloma skiriant tam tikras valstybės dotacijas, remtis darnaus vystymosi kriterijais.
BENDROS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
Remiantis Airijos, Estijos, Nyderlandų ir Švedijos pavyzdžiais ekspertų nuomone išskiriami pagrindiniai svarbiausi DVT integravimo proceso aspektai, kuriuos galima laikyti ir rekomendacijoms Lietuvoje vykstančiam procesui:
INVENTORIZACIJA
Būtina esamos DVT integravimo situacijos analizė: tai skatina institucinės atsakomybės už DVT augimą, pademonstruoja, jog DVT jau šiandien yra dalinai atliepiami egzistuojančiose strategijose (visos šalys)
INTEGRAVIMAS (+FINANSAI)
DVT yra tiesiogiai atliepiami nacionalinėse ilgalaikėse strategijose (tiesiogiai neatliepiami (Airija, Nyderlandai), bet jais remiamasi.
DVT atliepti visuose strateginiuose dokumentuose ir planuose, aiškus DVT ryšys su šalies prioritetais (Švedijos pavyzdys su Nacionaline saugumo strategija).
DVT ryšys su šalies/miestų finansais.
DVT tiesiogiai/netiesiogiai siejami su šalies planavimo prioritetais, šie siejami tiesiogiai su ekonominiais rodikliais ir Tarptautiniai finansais.
ATSAKOMYBĖ
Aukšto lygio politinis suinteresuotumas DVT tema, tiesioginė ministrų atsakomybė. Už DVT procesą atsakinga ta pati institucija, kuri yra atsakinga ir už strateginį šalies plėtros planavimą; kuriamos specialios darbo grupės ir sekretoriatai, įtraukiantis įvairias suinteresuotas šalis, ne tik viešąjį sektorių (Švedija, Airija, Nyderlandai). Visų ministerijų įsitraukimas, aiškus atsakomybių pasiskirstymas
GLOBALUS KONTEKSTAS
DVT matoma kaip priemonė padidinti šalies svarbą, konkurencingumą tarptautinėje arenoje.
RODIKLIAI
Kuriamos unikalios šalių rodiklių sistemos arba peržiūrimos senosios rodiklių sistemos, turint omeny DVT siūlomus rodiklius, taip pat siūlomos savos rodiklių alternatyvos.
Atviri, lankstūs rodiklių rinkiniai, kintantys pagal besikeičiantį kontekstą. DVT siejami su nacionaliniais prioritetais, pažanga matuojama kartu.
DVT TEMOS IR SUINTERESUOTOS ŠALYS
Nors šioje ataskaitoje konkrečiai ir projekte apskritai daugiausiai dėmesio skiriama DVT integravimui į nacionalinę politiką, iš tiesų DVT integravimas yra gerokai platesnė tema.
Egzistuoja įvairios iniciatyvos, kurios, pavyzdžiui, akcentuoja vieną iš DVT ir teikia sprendimus tik toje srityje ir surištus tik su tuo DVT; arba – tam tikrą problemą analizuoja per vieno DVT prizmę ir vėliau susieja su eile likusių DVT.
Čia populiarūs tie DVT, kurie turi itin daug jungčių su kitais tikslais (DVT4 Kokybiškas išsilavinimas) arba yra aukštai tarptautinėje politinėje darbotvarkėje (DVT13 Sušvelninti klimato kaitos poveikį). Švedų pavyzdžiui, paruošė ataskaitą kaip DVT11 Darnūs miestai ir bendruomenės galėtų būti lokalizuojamas per JT Naująją miestų darbotvarkę NDM (National Decision Model): čia įvardijamas iššūkis (judumo ir infrastruktūros), kuomet susiejami aktualūs DVT (šiuo atveju DVT 1, 2, 8, 9 ir 13), jie suvedami į bendrą tikslą, DVT 11 uždavinį (šiuo atveju 11.2 Darnus transportas), o šis galiausiai susiejamas su įrankiais ir priemonėmis iš NDM (nacionalinio sprendimų modelio).
Kodėl įmonės turėtų prisidėti prie DVT įgyvendinimo? Sėkmingos bus tos organizacijos, kurios sugebės visuomenės iššūkius (kuriuos ir atliepia DVT) paversti galimybėmis, užtikrinančiomis tiek verslo augimą, tiek ilgalaikį konkurencingumą.
Tokias išvadas patvirtino ir ekspertų projekto viešosios konsultacijos metu apklausti privataus verslo ir jį reprezentuojančių organizacijų atstovai Lietuvoje. Vis labiau suprantama, jog tiek DVT integravimas, tiek socialiai atsakingos verslo politikos diegimas gali padėti pritraukti investicijas bei kompetentingus darbuotojus, kuriems darbo privalumas yra ne tik atlygis, bet ir atsakinga ir darni darbo aplinka, taip pat kurti naujas partnerysčių galimybes ir užtikrinti konkurencingumą šiandienos rinkose.
Straipsnis paruoštas DVT ekspertų vertinimo medžiagos pagrindu.
Atgal
.jpg)
