VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
02.13. Europa turi būti vieninga
Virginijus Sinkevičius
Europos komisijos narys
Mokslo bendruomenė šios pandemijos metu pademonstravo supergalias: sukurti vakcinai nuo koronaviruso prireikė vos dešimties mėnesių, kai paprastai vakcina kuriama maždaug dešimt metų. Prie to prisidėjo ir Europos Komisija, į vakcinų kūrimą iš anksto investavusi 2,9 mlrd. eurų. Jau nekalbant apie milijardus, kuriuos Europa kasmet investuoja į mokslinių tyrimų ekosistemą.
Europos Komisija nuo pat pradžių dėjo pastangas, kad visos valstybės narės, nesvarbu, mažos ar didelės, turėtų vienodas galimybes gauti vakcinų. Europa turi būti vieninga: neturėtų būti taip, kad vienos šalys apsirūpina vakcina, o kitos ištisus mėnesius lieka be nieko. Taip ir nebus!
Europos Komisija turėjo strategiją nelaikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje. Praėjusią vasarą niekas nežinojo, kuri įmonė sukurs pirmą efektyvią ir prieinamą vakciną. Dėl to iš beveik šimto galimų kūrėjų buvo sudarytas šešių perspektyviausių vakcinų krepšelis, kad skiepijimą būtų galima pradėti vos paaiškėjus, kad kuri nors iš jų yra efektyvi ir saugi. Šiandien matome, kad strategija pasiteisino, nes dabar turime ne vieną, o jau tris patvirtintas saugias ir efektyvias vakcinas.
Taip, Europa nebuvo pirmoji, pradėjusi skiepytis. Tačiau tvirtinant vakcinas Europos vaistų agentūroje mūsų visų saugumo vardan tikrinama kiekviena detalė. Šis procesas, trunkantis nuo trijų iki keturių savaičių, – tai investicija į pasitikėjimą, kurio ypač reikia kylant „antivakserių“ judėjimams.
Nuo skiepijimo pradžios įmonės į Europos Sąjungą pristatė apie 20 mln. vakcinų dozių. Į Lietuvą pristatyta virš 133 tūkst. dozių. Akivaizdu, kad tai nėra pakankamas kiekis, tačiau šiuo metu didžiausia problema yra bendrovių gamybos pajėgumai. Tai natūralu, nes tokiu mastu gamyba niekada nebuvo didinama. Visai neseniai vienos bendrovės vadovas atskleidė, kad 2019 metais jo bendrovė pagamino 100 tūkst. skiepų dozių. Šiais metais jie planuoja pagaminti milijardą.
Be to, situacija smarkiai gerėja: vasario mėnesį Europos Sąjungos šalims papildomai bus skirta apie 33 mln., o kovo mėnesį – 55 mln. dozių. Net atsargiais skaičiavimais, šių metų antrąjį ketvirtį valstybes nares turėtų pasiekti 300 mln. papildomų dozių.
Siekiant skaidrumo atsirado ir vakcinų eksporto autorizacijos schema. Europos Sąjungos valstybės skyrė didelius pinigus vakcinų kūrimui, todėl turime žinoti, kur keliauja mūsų užsakytos vakcinos. Ypač tuomet, kai įmonė nevykdo mums duotų įsipareigojimų. Pabrėžiu, kad Komisija neketina nustatyti apribojimų bendrovėms, tačiau įsipareigojimus Europos Sąjungai reikia vykdyti.
Apie Prezidento Gitano Nausėdos išsakytą tikslą Lietuvoje paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų iki liepos 6 dienos. Aš palaikau Prezidento ambiciją, o Komisija Europai, tiesą sakant, turi panašų tikslą ir jie abu yra realūs. Visgi mes turime suvokti, kad šio plano sėkmė priklauso ne tik nuo Komisijos ar Lietuvos pasirengimo, bet ir nuo vakcinas jau gaminančių, arba besiruošiančių jas gaminti bendrovių gamybos pajėgumų. Komisija deda visas pastangas padėti bendrovėms didinti gamybos pajėgumus ir panaikinti tą butelio kakliuką, kuris yra susidaręs šiuo metu.
Ar „Sputnik“ vakciną bus galima naudoti Europos Sąjungoje sprendžia Europos vaistų agentūra, kurios ekspertai, mokslininkai vertina, ar tikrai ji yra saugi ir efektyvi. Tam yra aiškios procedūros, pagal kurias gamintojas turi kreiptis į instituciją bei atskleisti visus turimus duomenis. Europos Komisijos vakcinų pirkimo krepšelyje, šios vakcinos nėra.
Vakcinavimo pasai, kurie pasiskiepijusiems suteiktų išskirtines galimybes naudotis kai kuriomis paslaugomis ar lengviau keliauti – nesvarstomi. Tai būtų diskriminacija, nes pasiskiepijusių skaičius kol kas labai mažas ir yra daugybė žmonių, kurie nori skiepo, tačiau nepatenka į prioritetines grupes. Dėl to jiems suteikti mažiau teisių nei pasiskiepijusiems būtų tiesiog nesąžininga. Vakcinavimo pažymėjimai, apie kuriuos kalba Komisija, būtų naudojami tik medicininiais tikslais. Pavyzdžiui, kad būtų galima lengvai ir greitai sužinoti, kada ir kokia vakcina žmogus buvo paskiepytas.
Pandemija, deja, nesibaigs ir kai dauguma suaugusių europiečių bus paskiepyti. Todėl Komisija stengsis padėti pasiskiepyti ir artimiausioms Europos Sąjungos kaimynėms – mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims.
Daugiau optimizmo – komplikuočiausia šios istorijos dalis jau praeityje.
Atgal
.jpg)
