VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

02.23. "Spindulys esmi begalinės šviesos". Vydūnas

1953 metų vasario 20 dieną, bebaigdamas 85-uosius po trumpos ligos Detmolde mirė Vydūnas, palikdamas ant savo darbo stalo nebaigtus tvarkyti laiškus. Jį globojusi namo šeimininkė pranešė apie jo mirtį V. Falkenhahnui šiuo atvirlaiškiu: 

1991 metų rudenį Vydūno palaikai parvežti į Lietuvą, palaidoti Bitėnų kapinėse prie Rambyno.

2013 metais paminėtos Vydūno mirties 60-osios metinės, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įvyko jam skirta tarptautinė konferencija "Vydūnas ir vokiečių kultūra", o Detmolde prie namo, kuriame kurį laiką gyveno Vydūnas, atidengta memorialinė lenta ir biustas. 

Antroje gyvenimo pusėje Vydūnas mažai rašė mirties tema, ypač senatvėje, jam buvo svarbiau teigti gyveninimą. Štai ką jis, būdamas 45-rių, atsako į klausimą, Ar rengties gyvenimui ar mirimui?: 

Negali būti abejonės. Mirtis yra pabaiga. Kam tad jai dar ir ruoštis. Ateina ji savaime. Bet žinau, klausimas keltas iš seno supratimo. Mirtis būk statanti žmogų prieš Dievą, prieš Jo teismą. Tai didis dalykas. O gyvenimas susidedąs iš užgimimo, valgymo, pasidarbavimo, apsivedimo, kūdikių gaminimo. Ir t.t., ir t.t. Vieni mažmožiai. Tiktai tokiame sprendime randasi labai didis nesižinojimas ir apsirikimas. Mes gyvi ir turime tarnauti gyvybei. Tam mes to leisti, kurio akivaizdoje mes nuolatai gyvename ir ne tiktai po mirties stojamės. Nuolatai jis mus ir teisia. O nuolatai mirštame arba gyvyn einame. Mirštame kiekvienu darbu, kurs mūsų dvasią temdina, gaivinamės, gyvesni būname tarnaudami prakilnumui., šventumui, meilingumui. Kuomet visa tai mumyse didėja, mes gyvesni esame. Mirtis tėra sąmonės persikeitimas, kuomet kūnas atidedamas. Mirtis nėra dalykas. Ir nėra ji svarbi. Bet gyvybė pildo bekraštinę erdvę. O mūsų uždavinys yra šitą neišmastuojamą gyvybę pilnai regėti, gyvybėje visai nunerti. Todėl renkitės nuolatai gyvenimui. Patiriamieji mažmožiai labai tam naudingi. Jie turi būti apšvietiami aukštesnės gyvybės, kuri plūsti gali iš mūsų sielos, jeigu mes tam rengiamės.

Jaunimas 1913. Mt. Liepos nrs. 15-16 psl.

Atgal