VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

11 11. Dviejų tautų vaikas

Gintvilė Switters

Mintys, kaip ir paukščiai, mėgsta aukštį. Prijaukintos tupia į rankas. Kam išmokei savo mintį šliaužti? Kas už mintį atsakingas? Kas?

Tas viliojantis suaugusiųjų pasaulis: pilnas spalvų, paslapčių, kerų... Kiekvienas vaikas pereina tą fazę – vieni pasiekia tai be didelės vidinės kovos, kiti jaučia šį drastišką pasikeitimą kaip šuolį į bedugnę. Paauglių problema labai aktuali Olandijos socialiniame visuomeniniame gyvenime. 60 000 vaikų yra užgauliojami ir erzinami per internetą ar mobiliuosius telefonus. Daugelis paauglių anksti pradeda vartoti alkoholį, rūkalus ir narkotikus. Žinomi mirties atvejai (20 proc. iš visų įvykių).

O kaip buvo anksčiau?

Kalbėjausi su vieno nedidelio miestelio Frieslandijoje gyventoja, vardu Anika, užauginusia 2 paauglius. Prieš 42 metus ji susipažino su gražiu marokiečiu, užsimezgė graži draugystė. Abu mėgo šokti rokenrolą ir dievino Elvį Preslį. Tuomet jai buvo 18 metų. Draugystė tęsėsi 7 metus, o kelionė į Paryžių nulėmė likimą. Ant Sint. Le‘coure katedros trečiojo laiptelio marokietis jai pasipiršo. Susituokę atkeliavo gyventi į šiaurinę Olandijos provinciją – Frieslandiją. Teko susidurti su kliūtimis, norint provincijoje integruotis į socialinį visuomeninį gyvenimą. Gyvendamas Maroke, marokietis dirbo kontoroje buhalteriu, o kai išvyko pas giminaičius Paryžiuje, dirbo automobilių fabrike „Michellen“. Atvykęs į Frieslandiją, susirado darbą dideliame mieste Utrechte, spaudos centre. Anikos santuoka buvo pagrįsta meile, pagarba ir tarpusavio supratimu. Netrukus gimė mergaitė ir berniukas. Tačiau ne viskas jiems klostėsi gerai – vyrui teko patirti „baltą diskriminaciją“. Anikos vyras nelankė mečetės. Ne visi miestelio gyventojai pripažino santuoką su svetimšale. Anika irgi tapo socialiai izoliuota. Augo vaikai, kurie turėjo kalbėti frizų ir olandų kalba, o su tėvu – marokietiškai. Taip klostėsi gyvenimas tarp 2 pasaulių. Metams bėgant Anikos vyras pasiligojo: kankino diabetas, sąnarių skausmai. Nežiūrint to, jis ir toliau dirbo fabrike, ten mirė darbo vietoje nuo širdies infarkto. Tai buvo didžiulė trauma Anikai ir jos vaikams paaugliams – berniukui buvo 15 metų, mergaitei – 13. Tad, kad išlaikytų paauglius, Anika dirbo dviem pamainomis. Paskendusi gedule, mažai skyrė dėmesio vaikams. Juos auklėt pradėjo gatvė. Sūnų slėgė gili depresija, pradėjo rūkyti kanabio žolę, hašišą, o vėliau įvairius XTC narkotikus. Anikos sūnus kalbėjo: „Ieškojau nusiraminimo alkoholyje ir narkotikuose. Patekau į pavojingą pasaulį. Mano gyvenimas kaip sudužęs veidrodis darkė sielą. Gedulas sukaustė mano kūną ir apvilko sunkiais purpuriniais baltiniais. Praradau valią, vis giliau smigau į purvą. Būdamas pusiau marokietis, pusiau olandas, niekur negalėjau pritapti“.

Dabar jaunuoliui 35 metai, patirta trauma pakeitė jo gyvenimą. Būdamas gabus studentas baigė kelis koledžus, bet nepritapo prie visuomenės. Nepakėlė gyvenimo naštos ir tapo psichiatrinės ligoninės pacientu. Nekaip susiklostė ir Anikos dukters likimas: pateko į blogų draugų ratą, vartojo narkotikus ir svaigalus, kol dėl kitų kaltės teko pusę metų sėdėti kalėjime. Anika šiuo metu jau pensijoje, prižiūri anūkę, nes jos duktė prarado motinystės teises.

Sunkus gyvenimas dviejuose pasauliuose, kai pranyksta ateities kelias.

Atgal