VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
07 23. Pirmyn už Dievą ir Tėvynę!
Partizanų ir Laisvės kovotojų vardu
Mons. Alfonsas Svarinskas,
Vyčio Kryžiaus ir Šaulių žvaigždės ordinų kavalierius
Lietuvos partizanų kapelionas
Ir vėl nauji dideli pavojai Lietuvai... Daugelis ją šmeižia Lietuvoje ir užsienyje. Trimituoja, kad Lietuvoje nėra jokių tautinių ir ideologinių mažumų laisvės. Dabartinis gyvenimas liudija, kad tautinės, ideologinės mažumos ir nusikaltėliai Lietuvoje turėjo daugiausiai laisvės. Kiek daug Europoje buvo nubausta už kolaboravimą su vokiečiais. O Lietuvoje nenukentėjo nė vienas tardytojas, prokuroras ar teisėjas. O nusikaltimai Lietuvoje buvo padaryti dideli. Tauta neteko beveik trečdalio savo gyventojų. Vien miškuose žuvo apie 22 tūkstančius partizanų. Išvargę žmonės paliko savo bylą spręsti Dievui. Nusikaltėliai pamatę, kad jų niekas nepersekioja, bandė įtikinti kitus, kad krikščionys yra silpni. Mus nustebino vienas straipsnio teiginys, kad Prancūzijoje Arkango meras Jan Michel Koleau atsisakė patvirtinti dviejų gėjų moterystę. „Būdamas katalikas atsisakiau tuokti gėjų porą. Man santuoka yra moters ir vyro santuoka, turint tikslą gimdyti vaikus. Ta lygybės parodija – didelė melagystė. Geriau jau rinktis kartuves nei nusileisti“ – sakė J. M. Koleau.
Ar turėjo kitą pasirinkimą krikščionis? Ir jo laukia 5 metai laisvės atėmimo ir 75 tūkstančiai eurų baudos.
Ta pačia proga siūlau paskaityti Daliaus Stanciko straipsnį „Grįžtam į krikščionių persekiojimo laikus?“ („Katalikas“, 2013 07 19). Gyvenime pilna įvairių klaidingų idėjų ir pavyzdžių, todėl eiliniam žmogui sunku susiorientuoti. Šį žurnalisto Daliaus Stanciko straipsnį turėtų paskelbti visose bažnyčiose.
Gaila, kad nežinom šito sąmoningo kataliko adreso. Norėtume padėkoti jam už krikščionišką drąsą ir gražų pavyzdį. Labai prašytume Paryžiaus lietuvių bendruomenę, kad jie surastų šį garbingą žmogų ir padėkotų jam Lietuvos vardu.
Mūsų valdžiai gerai dirbti ir apginti savo Tautą trukdo gyvuliška baimė. Nenorima viešai prisiminti 17 bolševikų sušaudytų ministrų, kitų mirusių tremty, 9 generolų, 8 pulkininko Bulvičiaus bendražygių, 2 vyskupų ir daugelio kunigų.
Laikraštis pasakoja, kad Prezidentė ir Teisingumo ministras teisinasi prieš Briuselį, o juk reikėjo, kad tie valdžios atstovai pasakytų ir Tautai, kokios bėdos spaudžia Lietuvą.
Sunkiu bolševikų okupacijos metu ir dabar mus prisimena 45 psalmė:
„Dievas mūsų prieglauda, tvirtovė;
Jis varguose ištikimas mūsų Globėjas.
Todėl nesibijom, net jei žemė drebėtų,
Jei kalnai griūtų į jūrų gelmes“.
Šių metų liepos 27 dieną 13 val., kada ištvirkę gėjai siaus Vilniuje, eikime į savo bažnyčias (daugiau šiuo metu mes nieko negalime padaryti) ir tą laiką praleiskime maldoje, melskimės ir giedokime giesmes. O jei neleis į bažnyčias, tai melskimės ant šventoriaus. Prie Vilniaus Arkikatedros melsimės (tik rytoj Teismas nurodys, ar leidžiamos eitynės ir kuriuo laiku). Ateikite bent 15-20 minučių prieš tą laiką. Mat korespondentai fotografuoja pradžioje.
Melskime ir už Lietuvos valdžią, kad gintų Dievą ir Lietuvą. O negalėdami to padaryti užleistų vietą drąsesniems.
Atgal
.jpg)
