VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

12 07. Kiek dar bus tyčiojamasi iš lietuvių šventų tautinių tradicijų?

Vaclovas Volkus

Nepraėjo nė metai, kai Europos  Sąjungos institucijos, ginančių žmogaus teisių pagrindus, ypatingas dėmesys buvo nukreiptas į šeimą, jos įvairovę, lyčių stereotipus. Siūlomas vaikų darželio projektas „Gender Loops“ vietinių tautos tradicinio paveldo niekintojų ištautėję kosmopolitai už Judo grašius susižavėję vertė į lietuvių kalbą tam tikslui paruoštas metodines knygeles „Kai Rikė buvo Rasmusas“ bei „Kai Frederikas buvo Frida“. Pasipriešinus tėvams, pedagoginei visuomenei iškrypėliškas projektas atsidūrė sąvartyne.

Papildant Europarlamento nutarimą, šiandieną EP paruošė nutarimą lytinėms mažumoms, t.y. vaikus iki keturių metų turėtų supažindinti tėvai, darželių auklėtojai-koks džiaugsmas, malonumas yra juos liesti rankomis. Iki šešių metų amžiaus vaikai turėtų žinoti apie lytinius santykius tarp tos pačios lyties vaikų.

Už šį projektą balsavo Lietuvos europarlamentarai socialdemokratai Justas Vincas Paleckis, Vilija Blinkevičiūtė ir liberalas Leonidas Donskis, neatsitiktinai - su šlamančiais 25-30 tūkstančius siekiančiais atlyginimais. Pinigų vergams nusispjauti į amžiais gerbiamas, šventas lietuvių tautos šeimų tradicijas.

Europos parlamento institucijos pasiūlė nutarimą realizuoti per Kauno Vytauto Didžiojo universiteto tarptautinių ryšių tarnybos koordinatorę-direktoriaus pareigas einančią Zinaidą Baltrėnienę. Jos vadovaujama komanda paruošė projektą su skambiu pavadinimu „Laimingos mokyklos dienos“ su metodine medžiaga „Įvairovė ir šeima“, besiruošiantiems ir esantiems mokytojams. Mokyklų pamokų planuose numatytos septynios temos. Jos apima mokytojų pokalbius su mokiniais, jų tėvais seksualinės orientacijos ir šeimos įvairovės klausimais. Metodinėje medžiagoje pabrėžiama-kaip griauti esamos šeimos idealumo nuostatas, kad būtina kurti seksualinės orientacijos tarybas, padėti jaunimui mąstyti kitaip, nei jie buvo išauklėti.

Šio projekto organizatorė neslepia, kad yra parinktos penkios mokyklos-partnerės, kurios bandys per „Įvairovės dienas“ įgyvendinti  Europarlamento nutarimą, už kurio įgyvendinimą balsavo minėti europarlamentarai.

Ar tokie žmonės tautos akivaizdoje už Judo grašį bandantys per mokyklas demoralizuoti vaikus, jaunimą, jaučia pilietinę atsakomybę, gėdą vardan svetimų, tautai nepriimtinų interesų brukimą? Tokių žmonių tautinis suvokimas, lietuvybė ribotas, neorientuotas į dvasinius dalykus. Jų dievas-aukso veršis, vulgarus šou bet kur, bet kada pasireklamuoti ne pačiomis geriausiomis vakarų vertybėmis. Į tai, kas brukama negalima stebėti abejingai. Svarų žodį turi tarti ne tik tautinę savigarbą nepraradusios visuomeninės organizacijos.

Skirtingų Lietuvos krikščionių bažnyčių vadovai šiomis dienomis pasirašė bendrą susitarimą-kreipimąsi į tikinčiuosius. Dvasininkai sunerimę, kad tradicinė krikščioniška šeima vis dar atakuojama naujųjų vakarietiškų ideologijų, neigiančių prigimtines vertybes. Susitarime sakoma: „Norime išsakyti ir paliudyti mūsų tvirtą įsitikinimą, kad gyvybė, lytiškumas, santuoka ir šeima yra pagrindinės žmonių bendruomenės vertybės... Kviečiame visus drąsiai ir aktyviai saugoti, jas ginti“.

Lietuvos katalikų vyskupai 2014 metus paskelbė Šeimos metais. „Esame sunerimę“ rašoma, kad „Pastaruoju metu besikartojantys raginimai peržiūrėti  santuokos ir šeimos sąvokų turinį ragina valstybės valdžią tapti pagrindinės visuomenės ląstelės saugotoja, ginti šeimą kaip žmogaus gerovės, tikėjimo ir brandumo lopšį“.

Kas bebūtų-šeimos institutų ar valstybinės lietuvių kalbos manipuliavimas, negirdint blaivaus tautos balso, yra nusikaltimas. Nevalia griauti tautos išsaugotas,  nuo negandų apgintas tradicijas, nevalia, anot Lietuvos prezidentės D.Grybauskaitės, kad „Lietuvių kalba neturi tapti jokių derybų ar politinių susitarimų objektu“. Tą mintį yra pratęsęs ir XX Lietuvos literatūros autoritetas Justinas Marcinkevičius.

Neturėtų valdžią varžyti buvęs paklusnumas ir nuolankumas dabartinėmis jau Nepriklausomos Lietuvos gyvenimo sąlygomis.

Atgal