VISUOMENĖ
05 17. Dar vienas rūpinimasis romais
Alfonsas Kairys
Apie juos, romus, kalbama ir kalbama... Visai neseniai, š.m. balandžio 8 d., LR Seimo rūmuose vyko konferencija (o kiek jų būta?!) “Romų integracijos politika: tikslai ir uždaviniai 2014-2020 metų laikotarpiui“.
Viena konferencijos organizatorių -Lietuvos vaikų fondo direktorė Romualda Navikaitė
Šią savaitę, gegužės 12-13 d., jau į „Europa Royale“ viešbutį Lietuvos vaikų fondas (dir. Romualda Navikaitė), Lietuvos moterų draugija (pirmininkė Nijolė Steponkutė), VšĮ Romų visuomenės centras (direktorė Svetlana Novopolskaja) sukvietė nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, ministerijų, savivaldybių, seniūnijų, besidominančių romų integracijos klausimais, atstovus, į konferenciją „Bendruomenės inicijuota sėkminga Romų integracija: vertybės, mechanizmai, instrumentai, Europos geroji praktika“, kad šie pasiklausytų viešnios ekspertės, lektorės iš Bratislavoje įsikūrusios Jungtinių tautų plėtros programos (UNDP) regioninio centro Europai ir Nepriklausomų valstybių sandraugai, Martos Marczis (Martos Marčis) minčių. Kaip visi, taip ir Marta, teigė, kad ,,romai - svarbi visuomenės dalis tų valstybių, kuriose jie gyvena, bet, deja, jie kenčia nuo daugelio skriaudų, diskriminacijos ir socialinės atskirties. Daugelis jų gyvena daugiau negu skurdžiai. Ir taip esti ne vienoje valstybėje“.
Pagrindinė pranešėja tarptautinė ekspertė Matra Marczis
Europos taryba 2011 metų birželio 24 d. priėmė Europos romų strategiją. Įsipareigojimų daug, bet reikia, kad jie taptų rezultatais ir konkrečiomis programomis kiekvienoje valstybėje, kur gyvena romai. Pastebėta, kad romai stokoja gebėjimų pakeisti situaciją, jiems trūksta pasitikėjimo savimi. Šią spragą padeda užpildyti Jungtinių tautų plėtros programos darbuotojai, kuriems Marta irgi atstovauja. Viešnia dabar dirba Turkijoje ir padeda ten esančioms bendruomenėms. Jos galva, būtina įtraukti į integracijos procesą pačius romus: jie turi būti vietos partneriai, o ne tikslinė grupė. Romai turi turėti save atstovaujančias organizacijas. Marta kalbėjo ir apie metodologinius principus (aktyvus dalyvavimas, motyvacija ir įsipareigojimas, sustiprinta komunikacija, kompleksiškumas, teritorija grįstas požiūris, integruota plėtra, socialinė sanglauda, desegregacija). Visa tai buvo grindžiama pavyzdžiais šalių, kuriose jai teko dirbti (Šiaurės Balkanai, Turkija, Makedonija ir daug kt.), pavyzdžiais. Kalbėta ir apie Socialinius centrus, kuriuose kaupiama visokeriopa informacija, kurie teikia visas tarpininkavimo paslaugas. Jų tikslas: padėti žmonėms kurti savo ateitį. Kurti ją ir pasitelkiant projektus. Anot prelegentės, reikia patraukti žmones, ,,uždegti“ juos noru sukurti darbo vietas sau ir padėti kitiems jas kurti. Jos pateikti darbo vietų susikūrimo pavyzdžiai tiesiog kerintys: pasiskolinus sugebėta įkurti šiukšlių rūšiavimo, gėlių auginimo ir pardavimo, miško apdirbimo, kalvystės ir pan. „įmonėles“, t. y. susikurti darbo vietas sau ir kitiems.
Tarptautinė ekspertė siūlė viską pradėti nuo mažų pilotinių projektų, sakydama, kad taip įgyjami gebėjimai dideliems darbams. Visas jos pokalbis iliustruotas įdomiomis skaidrėmis ir vaizdžiais jos pačios komentarais.
Konferencijoje dalyvavęs Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys kalbėjo apie BIVP (Bendruomenių inicijuota vietos plėtra) projektų planavimą. Pasak jo, iki 2014 m. birželio 1 d. bus parengtos Vietos plėtros strategijų taisyklės, 2015 m. liepos mėn. vyks pirmųjų atrinktųjų projektų atranka ir pan.
Salė klausosi pranešėjos Martos minčių
VšĮ „Socialinių inovacijų, iniciatyvų ir įtraukties instituto“ atstovė Aistė Černiauskaitė pateikė ,,NVO susitarimo dėl romų bendruomenės įtraukties“ projektą, kuriame sakoma, kad „Nevyriausybinės organizacijos susirūpinusios dėl blogėjančios romų bendruomenės padėties Lietuvoje, dėl didėjančios socialinės atskirties, neigiamo visuomenės požiūrio, nuolatinės diskriminacijos ar net rasizmo, suprasdamos, kad įsisenėjusios socialinės atskirties problemos yra kompleksiškos, kad jų sprendimo būdai nėra paprasti, kad susiklosčiusią problemišką padėtį gali išspręsti tik visų atsakingų ir suinteresuotų institucijų glaudus bendradarbiavimas, vadovaudamosios (...), atsižvelgdamos (...), suvokdamos (...), atstovaudamos romų bendruomenei, tarpininkaudamos ir įgalindamos pačius romus bei jų bendruomeninius lyderius prisidėti prie savo bendruomenės išlikimo ir gerovės kūrimo, susitaria siekti „keisti romų gyvenimą, prisidėti prie romų bendruomenės socialinės, ekonominės, pilietinės, politinės bei kultūrinės įtraukties, kurti ir puoselėti jų gerbūvį; užtikrinti žmogaus teisių galiojimą romams, (...); išsaugoti romų kultūrinį identitetą, kalbą ir papročius bei jų istorinę atmintį, (...); kovoti su diskriminacija, netolerancija, rasistiniais išpuoliais ir pasisakymais prieš romus...“
Pranešėja Marta Marczis ir VšĮ Romų visuomenės centras direktorė Svetlana Novopolskaja per konferenciją
Susitarimą turėtų lydėti 13 - os nevyriausybinių organizacijų atstovų parašai.
Manytume, kad taip ir bus.
Per konferenciją priminta, kad Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė, siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE) , sukūrė EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus. EEE finansinio mechanizmo parama yra skirta 15-ai šalių, o Norvegijos finansinio mechanizmo parama skirta 12 - ai naujųjų Europos Sąjungos narių. 2009 -2014 m. šalims, paramos gavėjoms, iš viso skirta 1 milijardas 79 milijonai eurų (Lietuvai - 84 milijonai eurų).
Atgal
.jpg)
(1).png)
