VISUOMENĖ
05 09. Realus mąstymas duoda teigiamus rezultatus
Danielius Gužas
Prof. habil.dr. Lietuvos akustikų sąjungos prezidentas
Noriu padėkoti už susitikimą su laikraščio „Lietuvos aidas“ vyriausiuoju redaktoriumi Algirdu Pilveliu. Tai ypatingo talento žmogus, sugebantis valdyti situaciją įvairiomis poveikio sąlygomis. Rašytojas, publicistas ir politikas, mokantis laviruoti ir kalbėtis ne tik su paprastais žmonėmis, bet ir aukščiausio rango valstybės ir visuomenės atstovais. Nepataikauju – ginčijamės, diskutuojame, kartais nesutariame, tačiau jo realus mąstymas duoda teigiamus rezultatus.
Sutarėme patalpinti jo vadovaujamame laikraštyje daugiau žinių apie a.a. kunigą Vytautą Palubinską, kuriam 2016 metais liepos 3 d. būtų sukakę 90 metų. Tai buvo įvairiapusiška asmenybė. Bandysime apžvelgti jo nueitą kelią.
Dievo siųstas kunigas
Kunigas Vytautas Palubinskas gimė 1926 m. liepos 3 d. Sintautų parapijoje, Vilkeliškių kaime. Būdamas trejų metų, su gausia dvylikos asmenų šeima 1929 m. kovo mėn. emigravo iš Lietuvos į Argentiną. Buenos Airėse baigęs valstybinę pradinę mokyklą, 1940 m. įstojo į Buenos Airių arkivyskupijos seminariją. Tačiau studijų šioje seminarijoje nebaigė.
Vėliau Vytautą marijonų vyresnieji išsiuntė mokytis teologijos ir baigti mokslus Romoje. Ten 1954 m. liepos 4 d. kun. V.Palubinskas buvo įšventintas kunigu. Paskui dar vienerius metus mokėsi teologijos magistrantūrai įgyti. JAV kun. Vytautas darbavosi Niujorko Bruklino parapijoje, ten klebonavo ir gyveno iki 2000 metų.
2000 metais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje. Mirė 2008 m. spalio 6 d. Santariškių ligoninėje. Velionio valia, kun.A.Palubinskas buvo palydėtas į gimtąją Sintautų parapiją. Palaidotas Sintautų bažnyčios šventoriuje.
Pavardės „Palubinskas“ kilmės istorija
Peržvelgus archyvinę medžiagą, kuri buvo gauta iš Varšuvos 1897 metų archyvų, galima tvirtinti, kad kunigas V.Palubinskas kilęs iš Lietuvos kunigaikščių giminės.
Pradėsime nuo Palubinskų kunigaikščių herbo, kuris buvo pradėtas naudoti nuo X a., t.y. po krikščionybės įvedimo Lenkijoje (1387 m.). Herbo simboliu buvo pavaizduotas vien vanagas. Tokių herbų buvo keletas variantų.
To meto Palubinskų šeimos pradininku priskiriamas kunigaikštis Andriejus, kuris turėjo dvarą Breste. Tai buvo tas pats Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnus Vygantas, pakrikštytas Andriejum arba Andriu. Iš Palubinskų šeimos ištekėjusių dukrų viena ištekėjo už Tiškevičiaus. Iš trijų sūnų vienas – Jonas – buvo Naugarduko vaivada ir Lietuvos maršalas, pradėjo pirmas plačiau naudoti Vanago herbą. Vedė Sanguškų kunigaikštytę. Turėjo dukterį ir penkis sūnus, iš kurių vienas – Aleksandras. Sūnus Jonas buvo karvedys, pasižymėjo karuose su Maskva. Buvo ir Vilkijos (arčiau Vytauto Palubinsko gimtinės) seniūnas, vedė Alšėnų kunigaikštytę, turėjo sūnų Aleksandrą, kuris irgi yra buvęs Vilkijos seniūnu. Kadangi Palubinskų pavardės plačiai pasklido Vilkijos krašte, galima teigti, kad iš jų galėjo atsirasti ir Vytauto Palubinsko tėvai, juolab, kad Palubinskų giminė 1600-1800 išplito po visą Rusijos okupuotą Lietuvos kraštą aplink Vilnių ir Marijampolę, Vilkijos pakraščius.
XVIII a. viduryje Vilniuje buvo įkurta bajorų kolegija, kuriai atiteko kunigaikščių Palubinskų buvusios Vilniuje nuosavybės priešais Domininkonų bažnyčią.
Jono Palubinsko sūnus Andrius karališkasis rotmistras turėjo 3 sūnus: Andrių, Danielių ir Eustachijų. Mykolas Palubinskas, kuris žuvo kare prie Maskvos, palaidotas Kijeve Pečioros kapinėse, kur ant jo antkapio įrašas rodo, kad jis žuvo prie Bialos.
Jurgis Palubinskas, kuris gyveno 1735-1801 metais, buvo Lietuvos sekretorius, Vilniaus Vyskupas.
Reikia manyti, kad daug tos kilmės Palubinskų liko Lietuvoje ir paskelbus Lietuvos nepriklausomybę 1918 m.
Atgal
.jpg)
