VISUOMENĖ
05.23. Atsinaujinusi „Atgimimo banga“ (2)
Lidija Veličkaitė
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos antrasis „Atgimimo bangos“ renginys įvyko 2017 m. gegužės 17 d. Nepriklausomybės aikštėje šalia Lietuvos Respublikos (LR) Seimo. Renginio programoje: 1. Dėl vyskupo Motiejaus Valančiaus beatifikacijos bylos. 2. Dėl Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“ 2017 m. rugsėjo mėn. prie Lietuvos sienų. 3. Dėl monumento Lietuvos laisvės gynėjams atminti Lukiškių aikštėje.
Į „Atminimo bangos“ renginį atvyko Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos nariai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus delegacija, vilniečiai. Kaip ir pirmasis „Atgimimo bangos“ renginys, taip ir antrasis prasidėjo LR himnu ir giesme „Marija Marija“. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius, pristatęs renginio programą, pakvietė Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio narį ir Vilniaus Sąjūdžio tarybos narį Vaidotą Jakubonį pasisakyti pirmuoju renginio klausimu. Šis perskaitė kreipimąsi į Kauno arkivyskupiją: „Mes Lietuvos Katalikų Bažnyčios tikintieji ir Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio dalyviai siekdami, kad Kauno arkivyskupijoje būtų pradėta vyskupo Motiejaus Valančiaus beatifikacijos byla, prašome ,gerbiamas ganytojau, jūsų rūpestingos pagalbos šiame reikale. Surinkta 1000 Lietuvos tikinčiųjų parašų, kurie greitu laiku bus įteikti J. E. Kauno arkivyskupui Lionginui Virbalui.
"Atgimimo bangos" dalyviai gieda Lietuvos Respublikos himną
Kalba Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Gasparas Genzbigelis
Šios iniciatyvos autorius Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas, Skardupių švč. mergelės Marijos Krikščionių pagalbos parapijos klebonas, moralinės teologijos dr. Algirdas Petras Kanapka su Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio palaikymu.
Kadangi ši Didi Asmenybė atskiro pristatymo nereikalauja, bet iki šiol niekas rimtai neinicijavo pradėti beatifikacijos bylą. Tiesa, po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės paskelbimo buvo kalbų, kad gal būtų tikslinga pradėti šį procesą, bet tuo reikalas ir pasibaigė. Kadangi dar nėra prasidėjęs šis procesas ir nėra atsakingo asmens, kuris rinks medžiagą, patvirtinančią vyskupo Motiejaus Valančiaus stebuklus, pridedu surinktą pirminę informaciją vyskupo Jono Borutos iš tinklalapio http://angelorum.lt/galimi- kandidatai-i-dievo-tarnus/vyskupas-motiejus-valancius/. Motiejus Valančius, Žemaičių vyskupas (1801–1875).“
Dėl Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“, įvyksiančių 2017 m. rugsėjo mėn., pasisakė Vilniaus Nepriklausomybės gynėjų sąjungos skyriaus pirmininkas Kęstutis Milius. Jis pabrėžė, kad „Atgimimo banga“ ir 1988 m. susikūręs Sąjūdis sutelkė mūsų visuomenę ir Lietuva trečią kartą po Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lietuvos Respublikos vėl atkūrė savo valstybę. Mūsų priešai tikėjosi, kad Sąjūdžio žmones, suburtas žaliaraiščių grupes reikia tik pagąsdinti ir jie išsiskirstys. KGB rezervo vadovas Petras Raslanas skleidė gandus, kad greitai bus Sąjūdžio būstinės ir patys sąjūdininkai sunaikinti. Bet taip neįvyko. Sąjūdis pirmasis kvietė Nepriklausomybės kūrėjus ir formavo savigynos būrius. Imperinė Rusija, kuri dar sovietų laikais išžudė 50 nuošimčių daugiau negu fašistinė Vokietija užgrobtų teritorijų gyventojų ir dabar, be Ukrainos, norėtų įžengti ir į Baltijos valstybes. Lietuvos kariuomenė stovi tvirtai, NATO daliniai, kurie yra Lietuvoje pasiryžę kautis, todėl Rusijos vadovo Vladimiro Putino svajonės neišsipildys.
„Atrodo, kad Lietuva pavirto dideliu kopūstu, ant kurio labai daug riebių kirminų, kur graužia, ten ir teršia“ – taip kalbėjo Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13–osios brolijos
pirmininkas Gasparas Genzbigelis apie jau kelių vyriausybių priešinimąsi pastatyti Lukiškių aikštėje paminklą, įamžinantį Lietuvių tautos kovas už Nepriklausomybę. Pirmininkas akcentavo, kad yra trinama Lietuvos istorija, niekinamas žmogus, tačiau svarbiausia norima, kad žmogus pats save niekintų, nuvertintų, visko bijotų, susigūžtų, tuo pačiu niekindamas ir savo valstybę. Ir tas yra daroma sąmoningai. Žmonės, kurie neišsigando gąsdinimų ir kovojo Sąjūdžio laikais, Sausio 13–tąją nebijodami mirties susitelkė ir saugojo valstybinius pastatus, atkentėję Sibiro platybėse sugrįžo į Lietuvą, kurie paprasčiausiai dirbo žemę, augino vaikus, jų dėka dar turime sveiką Lietuvą. Jis priminė prie buvusių KGB rūmų pastatytą surūdijusį dangtį, uždengiantį duobę, su užrašytu partizano vardu, kuris neiškentęs kankinimų iššoko pro langą ir užsimušė. Tas paminklas paprasčiausiai yra mindomas. Tas pats yra su konceptualaus meno kūrėjo pastatytu Kaune ant grindinio paminklu Romui Kalantai. Žiemą paminklas būna apsnigtas, rudenį padengtas lapais, kad atėjęs žmogus žiūrėtų tik sau po kojomis, nesugebėtų pakelti galvos į dangų, į žvaigždes prašydamas Dievo pagalbos ir taip sugniuždytas užmirštų tautos istoriją. Pirmininkas priminė ir nugriautus „balvonus“ nuo Žaliojo tilto, kurie dar sandėliuose tebelaikomi ir kuriuos dabartinė kultūros ministrė vėl norėtų matyti viešose sostinės erdvėse. Kalbėdamas apie Lukiškių aikštėje vis dar nepastatomą paminklą, pirmininkas teigė, kad nuo nusikalstamos ideologijos vado Lenino paminklo nugriovimo atrodo, kad ši aikštė tapo verslo grupių ir naujojo meno kūrėjų interesų lauku. Ir šioje aikštėje, kurioje korikas Muravjovas nužudė sukilėlius ir kažkur sumetė, nė viena valdžia nenori, kad iškiltų paminklas, primenantis garbingą Lietuvos istoriją. Paminklą, kuris primintų ateinančioms kartoms ir visam pasauliui sunkią 11 metų partizaninio pasipriešinimo kovą, Sąjūdžio laikus, Baltijos kelią, Sausio 13–osios pergalę ir visą garbingą Nepriklausomybės kovų istoriją, ir tai būtų valstybės simbolis. Artėja nepriklausomos Lietuvos Respublikos šimtmetis, jam skirtoje programoje buvo įrašyta pastatyti Lukiškių aikštėje paminklą, tačiau pamažu viltys žlunga. Mat valdininkams nepatinka išrinktasis paminklas, simbolizuojantis Vyčio ženklą. Kai kam atrodo, kad tai agresyvumo, kitam agrarinis simbolis. Pirmininkas apgailestauja, kad paminklo statybos konkursuose norėtų dalyvauti vamzdžių ir kurmiarausių statytojai, kurie nekovoję dėl Lietuvos laisvės, nejaučia meilės ir atjautos savo tautai. Tad kviečiami visi būti vieningi, susikaupti, kadangi valdžiai vis trūkstant pinigų, yra įsteigtas paminklo statybai fondas, į kurį dirbantys ir pensijas gaunantys žmonės, nors ir ne po daug, aukoja lėšas. Ir pirmininkas G. Genzbigelis siūlo, kad nei Vyriausybė, nei Kultūros ministerija, nei Vilniaus savivaldybė netrukdytų statyti šį garbingą paminklą.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius pranešė, kad po pasisakiusių visais klausimais dar papildomai vyks diskusijos ir norįs pasakyti, kad renginys yra filmuojamas, bus parengta laida ir transliuojama per Jungtinių Amerikos Valstijų internetinį puslapį Bičiulystė (biciulyste.com) ir Lietuvoje informacija bus pateikiama laikraštyje „Lietuvos Aidas“. Bus suformuotos ir priimtos rezoliucinės nuostatos, o Vilniaus sąjūdžio taryba, apsvarsčiusi visų pasisakymus, priims rezoliucinius dokumentus, kurie bus plačiai išviešinti. „Atgimimo banga“ vyks kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią trečiadienį 12 val. Nepriklausomybės aikštėje, šalia LR Seimo.
Pirmasis diskusijose kalbėjęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas dr. lektorius Eugenijus Paliokas, nors save išpažįsta pagonimi, pritarė iniciatyvai pradėti beatifikacijos procesą vyskupui Motiejui Valančiui, tačiau pasiūlė pasidomėti kitu kunigu Ignacu Šachu (1796–1854) – pirmuoju blaivystės apaštalu Lietuvoje, dėl kurio tuo pačiu klausimu jau praėjusiais metais pradėjo rūpintis Šiaulių kurija.
Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) pirmininko pavaduotojas Laimis Dieninis dėkingas Gasparui Benzbigeliui už pasakytus aiškius žodžius dėl Lukiškių a. memorialo, nes LLKS atstovai jau 12 m. užsiima šia problema.
Pavaduotojas išreiškė visų besirūpinančių Lukiškių aikštės projekto įgyvendinimo nuomonę, kad memorialo su paminklu – Vyčiu statybą Vyriausybės atstovai ar yra suklaidinti, ar sąmoningai vilkina ir nenori, jog jis būtų pastatytas Lietuvos valstybingumo šimtmečiui paminėti, iki 2018 m. vasario 16 dienos. LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareikalavo iš Vyriausybės atsakingai žiūrėti į Lukiškių aikštės projektą ir persvarstyti galimybes, kad memorialas, įamžinantis visų laikų laisvės kovas, būtų įgyvendintas. 1999 m. LR Seimo nutarimo pagrindu pripažinta, kad Lukiškių aikštė – reprezentacinė valstybės aikštė ir joje turi būti pastatytas memorialas su akcentais, įprasminančiais pagarbą laisvės kovotojams. Tačiau ne taip seniai memorialo statyba netgi buvo išbraukta iš valstybingumo atkūrimo šimtmečio programos priemonių plano. Tad pradėta privati iniciatyva įsteigiant Vyčio paramos fondą, tačiau jam vadovavę asmenys pradėjo daryti ne visiškai gerus darbus. Ir šiuo metu fondas kuriamas iš naujo (jau sukaupta apie 40 tūkst. eurų), kad jo veikla būtų skaidri ir atvira visiems. L. Dieninis akcentavo, kad turime padaryti viską, kad paminklas būtų pastatytas iki numatytos datos, surinkti pinigus Vyčio paminklui statyti, gi patį memorialą su įamžinančiais įrašais prižadėjo finansuoti Vyriausybė. Tačiau kol kas daug neaiškumų ir visuomeninės organizacijos turi kontroliuoti Vyriausybės veiksmus, kad nebūtų sunaikinta idėja – įgyvendinti valstybingumo atkūrimo šimtmečio datą Lukiškių aikštėje pastatant laisvės kovotojams memorialą su paminklu – Vyčiu.
Buvęs Lietuvos sąjūdžio iždininkas Kęstutis Urba pareiškė kad per rusų kariuomenės manevrus rugsėjo mėn. Baltarusijoje yra pavojus Lietuvai, nes galimos įvairios provokacijos, bet didžiausias pavojus yra Ukrainai.
Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus pirmininkė Rūta Zabielienė džiaugėsi, kad žmonės renkasi laisvą žodį, pasakyti, kas jiems skauda, kas rūpi. Tik sunerimo, jei ir šią galimybę iš žmonių atims, tai reikš, kad gyvename valstybėje, kuri neleidžia reikštis demokratinei minčiai. Pirmininkė užsiminė ir apie Vyriausybės nenorą pastatyti paminklą – Vytį, ir tai turėtų skaudėti kiekvienam normaliam lietuviui. Ji priminė prieš dieną vykusį gėdingą koncertą, kuriame jaunimas protestavo prieš draudimą naudoti mažiau alkoholio. „Kodėl tokie koncertai nevyksta, kai mūsų tauta emigruoja, vargsta, kai jauni žmonės bijo kurti šeimas ir gimdyti vaikus Lietuvoje?“ – klausė pirmininkė.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio centro valdybos narys Vytautas Uogelė, pritardamas Vaidoto Jakubonio pranešimui dėl vyskupo Motiejaus Valančiaus beatifikavimo, papildė, kad vyskupas labai gynė ir Lietuvos katalikų Bažnyčios reikalus, buvo didelis lietuvių tautos patriotas ir daug dirbo kultūros srityje.
Buvęs Vilniaus universiteto docentas, dabar jau pensininkas, triskart tremtinys, politinis kalinys, ir nukentėjęs per Sausio 13–osios įvykius Algirdas Šukys sunerimęs, jog labai stiprios jėgos priešinasi, kad lietuviai nebūtų išlaisvinti iš alkoholio liūno. Ir jei visa visuomenė nesusitelks, Lietuvai bus sunku pakilti iš šio liūno.
Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius apibendrino visų išsamiai, dalykiškai išsakytas mintis, pasidžiaugė, kad šiandien kalbėjo laisvės gynėjai, kurie pasirašė ginti Lietuvos laisvę. Pirmininkas priminė, kad vyskupas Motiejus Valančius, blaivindamas Lietuvą, buvo pagerbtas caro Aleksandro, kai šis atvyko į Vilnių, ir caras ne tik padėkojo už šį darbą, bet ir žemai nusilenkė, nepaisant to, kad Rusijos biudžetas dėl šios akcijos patyrė nuostolius už penkis milijonus aukso rublių. Kalbėdamas apie Rusijos rugsėjo mėn. planuojamų manevrų grėsmę, pirmininkas pateikė nerimastingą žinią, kad neseniai Rusijos galingiausias povandeninis atominis laivas įplaukė į Baltijos jūrą. Padėkojęs visiems atvykusiems į renginį, pirmininkas sakė, kad kiekviename „Atgimimo bangos“ renginyje bus grįžtama prie jau išsakytų problemų ir jos bus plėtojamos vis plačiau.
Nuotraukos Jono Česnavičiaus
Atgal
.jpg)
