VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

09 02. Patikimiausia investicija – į žemę

Mūsų šalyje neatslūgsta susidomėjimas nekilnojamojo turto rinkos pokyčiais ir jos permainomis. Remiantis šios srities specialistų teigimu, daug naujovių artimiausioje ateityje laukiama sprendžiant žemės ūkio paskirties žemės kainų klausimus. Tiek Lietuvoje, tiek kai kuriose Rytų Europos šalyse žemės kaina išliko itin menka, tačiau pastaraisiais metais jos vertė po truputį pradėjo augti. Apie nekilnojamojo turto verslo plėtros aktualijas Eldorada Kovenskaitė kalbina Lietuvos vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijosPrezidentą Gediminą Bareiką.

Daugelis „Lietuvos Aido“ skaitytojų, jau ne vienerius metus analizuodami jūsų profesionaliai parengtus straipsnius nekilnojamo turto tema, aktyviai domisi, kokia padėtis išlieka šioje srityje pastaruoju metu ir kokių perspektyvų laukiama ateityje?

Ne taip senai spaudoje jau esu minėjęs, kad žemės ūkio paskirties žemės kainos praėjus porai metų po ekonominės krizės grįš į 2008 m. lygį. Be jokių dvejonių galiu tvirtinti, kad žemės ūkio paskirties žemės kaina jau pasiekė ikikrizinio laikotarpio lygį, ir dabar ji toliau brangsta ir brangs. Nepamirškime, jog Europos Sąjungos (ES) šalyse, ypač senbuvėse, žemės ūkio paskirties žemės kainos vidurkis siekia apie 17 tūkst. eurų! Tuo tarpu Lietuvoje jos vertė – vos 3 tūkst. eurų. Ta proga palyginkime – Olandijoje bei Danijoje vidutinė žemės vertės kaina siekia net 33 tūkst. eurų. Taigi, brangstant žemės ūkio produkcijai ir atsirandant jų deficitui, žemė irgi brangsta.

Gal galite konkrečiai paminėti kokia gi 1 ha žemės kaina, kad mūsų patiklūs piliečiai nebūtų mulkinami įvairių sukčiautojų?

Taip, šis klausimas išlieka itin aktualus ir mūsų skaitytojams pravartu priminti apie tai. Naujausiais duomenimis Panevėžio, Pasvalio, Pakruojo ir kituose šalies rajonuose, kur žemės našumo balas siekia daugiau nei 40 balų, 1 ha žemės kainuoja nuo 15 iki 20 tūkst. litų. Nuomos kaina čia siekia iki 350 litų už ha per metus.

Kur mažiau derlingos žemės ir mažesnis balas, jos vertė siekia nuo 8 iki 15 tūkst. litų už ha. Nuomos kaina – nuo 100 iki 200 litų už ha per metus.

Kokie nauji projektai arba tendencijos ėmė formuotis nekilnojamojo turto rinkoje po krizės?

Įdomu paminėti, jog pastaraisiais metais netoli sostinės, prie Maišiagalos, ėmė kurtis modernus logistikos ir gyvenamųjų namų konglomeratas. Ten jau sparčiai vyksta logistikos bei susisiekimo plėtra, dygsta 160 gyvenamųjų namų kvartalas. Beje, šioje teritorijoje jau baigiamas projektuoti aplinkkelis, apimsiantis ir sostinę.

Sakykite, o kaip bus su būstu ir komercinėmis patalpomis, kokių naujovių čia laukiama?

Daugelyje Lietuvos rajonų nekilnojamojo turto rinka, deja, vis dar merdi, nes mūsų šalyje susiklosčius sudėtingai socialinei bei ekonominei situacijai, o taip pat ir dėl valdininkijos nežabotos savivalės, iš tėvynės kasmet pabėga vis daugiau gyventojų. Mažėjant jų skaičiui įvairiuose rajonuose ar miesteliuose, natūraliai apmiršta ir nekilnojamojo turto rinka.

Tuo tarpu Vilniaus krašte, ypač sostinėje, nekilnojamojo turto kainos po truputį kyla. Pavyzdžiui, naujuosiuose sostinės rajonuose 1 kv.m. kaina siekia 4 tūkst. litų.

Per pastaruosius keletą metų daugelis šalies gyventojų nukentėjo nuo bankų nežabotos savivalės, ypač kriziniu laikotarpiu. Drastiškai pakėlus palūkanas, tūkstančiai piliečių patyrė didžiulius nuostolius, prarado pinigus ir turtą, o dar kiti tautiečiai, nusivylę tokia chaotiška valstybėje tvyrančia tvarka, pasileido bėgti į svetimas šalis. Kaip jūs žiūrite į šią problemą?

Tenka tik apgailestauti, kad bankai, ne be politikų protekcijos, prieš keletą metų gavę nevaržomą laisvę, ėmėsi barbariškos savivalės, kuri, deja, ir iki šiol tęsiasi. Savo makabriškai veiklai pridengti, bankai sukūrė vadinamuosius restruktūrizavimo skyrius. Tačiau, aiškiau tariant, šiuos skyrius derėtų pervadinti skolų išieškojimo ir gyventojų turto konfiskavimo skyriais. Mažai kas abejoja, jog dabar šalyje veikiantys bankai nesistengia padėti į sunkią finansinę padėtį patekusiems asmenims. Dėl tų pačių bankų kaltės praradę savo santaupas ir turtą, daugelis gyventojų netikėtai pateko į jų grobuoniškas pinkles.

Atsilaikyti prieš tokią bankų savivalę mūsų eiliniam piliečiui tiesiog neįmanoma – bankų interesus uoliai gina įtakingos advokatų kontoros. Būtent šioms kontoroms plaukia didžiulės pinigų sumos, o kur dideli pinigai – ten ir tiesa! Kyla daug abejonių, kodėl klientams bankai neatideda paskolų grąžinimo terminų? Negana to, bankai net nesiteikia pranešti iš anksto savo klientams apie tai, kad paskolų grąžinimo terminas nėra atidėtas, nenurodo priežasčių, dėl ko tas terminas nepratęstas.

Apmaudžiausia, kad mūsų išrinkti politikai akivaizdžiai veidmainiauja, įvairiais būdais stengiasi proteguoti milijonuose besivartančių bankų interesus. Įdomu, kodėl iki šiol nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo? Valstybė vis dar niekaip nekontroliuoja visagalių bankų. Dėl jų savivalės praktiškai nevyksta būsto kreditavimas, be to, per pastaruosius metus gerokai sumažėjo būsto kreditavimo sandoriai. Jei anksčiau tokių procedūrų būdavo net iki 2 tūkst. per mėnesį, tai dabartiniu metu įvyksta vos 500 sandorių.

Niekam ne paslaptis, kad mūsų šalyje veikiantys bankai lobsta gerokai pakeldami savo paslaugų įkainius. Kokius kelius matote, kad pagerėtų nekilnojamojo turto rinka?

Esant tokiai neapibrėžtai, sunkiai prognozuojamai padėčiai sudėtinga ką nors patarti. Tačiau rankų nuleisti nevalia! Norint, kad įvyktų tam tikrų pokyčių šioje srityje, galėčiau duoti keletą patarimų. Pirma, oficialiai, be jokių išvedžiojimų skelbti ataskaitą visuomenei: kiek per mėnesį bankai išdavė paskolų būstui įsigyti. Ta proga Lietuvos centriniam bankui, ypač pasikeitus jo vadovui, derėtų aktyviau ir griežčiau kontroliuoti parazituojančių bankų veiklą. Antra, leisti užsieniečiams, kaip kaimyninėje Latvijoje, investavus 70 tūkst. eurų, gauti teisę gyventi ir veikti mūsų šalyje. Dabar užsienio piliečiai visa tai gauna veltui!

Trečia, įvesti bevizį režimą su Baltarusija. Taip pat labai svarbu, kad būtų panaikintas detaliųjų planų rengimas, nes tai akivaizdžiausia terpė korupcijai, kitiems piktnaudžiavimams plisti. Tarkime, jeigu pilietis pardavė nekilnojamąjį turtą ir jis toliau investavo į šią sritį, atleisti jį nuo 15 proc. pelno mokesčio, jeigu toks buvo. Taip pat labai svarbu suteikti lengvatinius kreditus jaunoms šeimoms. Ta proga vertėtų pasidairyti į svečias šalis, kur yra taikoma nemažai lengvatų, skatinančių nekilnojamojo turto rinką. Tose valstybėse puikiai suprantama, kokia yra svarbi ši sritis sėkmingam ekonomikos vystymuisi.

Kokius galėtumėte įvardinti žalingiausius valdžios priimtus sprendimus, kurie pakenkė nekilnojamojo turto rinkos nesėkmingai plėtrai?

Pirmiausia, mūsų korumpuotoji valdžia neatšaukė savo sprendimų, kurie draudžia bet kokią veiklą miško paskirties žemės valdose. Toks sprendimas nuvertino miško paskirties žemės turto vertę iki nulio! Miškas praktiškai tapo bevertis, o nuo to nukentėjo per 250 tūkst. savininkų. Kai dar buvo uždrausta ir pjauti mišką, savininkai masiškai ėmė atsisakyti miškų plotų. O jie vėliau patenka į korumpuotų urėdijų vadovų - pjūklininkų rankas. Toks valdžios sprendimas tik paliudijo, kaip keletas aplinkosaugos veikėjų, atstovaujamų siauram ratui įtakingų asmenų, pažeidė savininkų interesus. Nepamirškime, jog be 250 tūkst. miškų savininkų gyvena dar ir jų šeimos nariai - ir su jais tas skaičius išaugtų net iki 800 tūkst.! Derėtų paklausti šios idėjos vienos iš iniciatorių – Seimo narės Dalios Stancikienės, kaip ji galės moraliai pažvelgti šiems žmonėms į akis ir kaip ji žada padengti jų patirtus materialinius nuostolius?

Kokius patarimus dar galėtumėte pateikti gyventojams, kurie ketina investuoti?

Visų pirma, patarčiau investuoti į žemės ūkio paskirties žemę. Antra, investuokime į būstus arba komercines patalpas sostinės Senamiestyje. Trečia – į aukso monetas, ketvirta – į meno vertybes ir, galiausiai, į akcijas. Kai kas suabejos – o kodėl nepaminėjau bankus? Atvirai sakau, kad šiais nestabiliais ekonomikos bei finansų rinkos laikais laikyti pinigus banke yra labai rizikinga – vieną gražią dieną indėlius gali sugraužti infliacija...

Dėkojame jums už pokalbį ir argumentuotus patarimus

Atgal