VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

2022.05.21.Romo Kalantos aukos aidai mokslinėje konferencijoje

 Zigmas Tamakauskas

 

Gegužės 13 dieną, minint Romo Kalantos  aukos jubiliejinius metus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo   bibliotekoje Mobilizacijos  ir pilietinio pasipriešinimo  departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su minėta biblioteka ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru parengė mokslinę konferenciją  apie  sovietinės okupacijos metais vykusį neginkluotą pasipriešinimą, susijusį su R. Kalantos auka, vienu etapu priartinusia Lietuvos sąjūdžio susikūrimo  metus. Taip pat konferencijoje buvo aptarti   įvairūs  neginkluoto pasipriešinimo, pilietinio atsparumo ginti  savo kraštą aspektai.

Susirinkusius   nuotoliniu vaizdu pasveikino  bibliotekos generalinis direktorius  prof. dr. Renaldas  Gudauskas  ir Krašto apsaugos ministras dr. Arvydas Anušauskas. Gyvu būdu sveikinamąjį žodį tarė LR Seimo narė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties Komisijos pirmininkė  Paulė Kuzmickienė.

Konferenciją gražiai vedė, pristatydamas kiekvieną pranešėją istorijos dr. majoras Gintautas Jakštys, o kiekvieną  paskaitytą pranešimą, įteikdamas pranešėjui  atminimo dovaną,  subtiliai     pakomentuodavo  Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos  direktorius  pulkininkas  leitenantas Virginijus  Vilkelis.

Buvo perskaityta vienuolika pranešimų.  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro atstovai  dr. Kristina Burinskaitė  ir dr. Arūnas Vyšniauskas  pateikė  sovietinės valdžios  kilusią reakciją  į 1972 m. Romo Kalantos susideginimą, jo aukos prasmę, kilusius jaunimo neramumus ir  tuometinę katalikų padėtį Lietuvoje pagal užsienio pranešimus.

Aktyvi Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidimo bendradarbė, Laisvės premijos laureatė sesuo Bernadeta Mališkaitė  savo pranešime nagrinėjo  Tiesos supratimo klausimą, jos  išlaisvinamąją  galią.

Neseniai pasirodžiusios knygos  „Artima praeitis“ autorius, Lietuvos ypatingojo archyvo  VRM dokumentų skyriaus vedėjas dr. Povilas Girdenis, pateikdamas vadinamo „Kauno pavasario“  vaizdo ekrane archyvinių  dokumentų nuotraukas, kalbėjo apie Romo Kalantos  politinio žygdarbio  auką,  primindamas  ir kažkur lyg nustumto į pakraštį Vytauto Kaladės ryškiausią drąsų ir ryžtingą  vaidmenį   kilusioje antisovietinėje manifestacijoje.    Jis sovietinio saugumo tardytojų buvo pavadintas „masinio  viešosios tvarkos pažeidimo“ svarbiausiu  kaltininku...

Visada laukiama  LR Seimo nario,  Nacionalinio  saugumo ir gynybos komiteto pirmininko dr. Lauryno Kasčiūno įtaigaus žodžio, jo pastebėjimų.  Konferencijoje  jis kalbėjo apie  pilietinio pasipriešinimo vietą Lietuvos saugumo ir gynybos politikoje, pažadėjo dėti visas pastangas, kad mokyklinis jaunimas  ne tik turėtų supratimą apie  pilietinį pasipriešinimą, bet mokėtų tai įgyvendinti ir praktinėje veikloje.

Muzikos kūrėjas,  rašytojas ir vertėjas   Vytenis Rožukas savo pranešime pasakojo apie R. Kalantai skirto savo dingusio romano  „Naujamadiški vergai“, parašyto 1973 metais, turinį.

Vilniaus universiteto  Šiaulių  akademijos  absolventė  Viktorija  Jenciūtė  padarė pranešimą  „Kalantinių atgarsiai Lietuvos periferijoje 1972 m.“.

Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto  vyriausiasis  mokslo darbuotojas   dr. Andrius Marcinkevičius, tyrinėjantis  Lietuvos  etnines grupes, savo pranešime  nušvietė rusų etninės ir pilietinės tapatybės konstravimą rusų kalba leistoje Sąjūdžio spaudoje.

Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų eskadrono „Erelis-02“ Afganistane vadas,  dainuojamos poezijos kūrėjas ir atlikėjas, išleidęs savo autorinę knygą „Mūzoms ir jų kareiviams“ – Mokymo ir doktrinų  valdybos Karybos instituto direktorius pulkininkas leitenantas Valerijus Šerelis savo pranešime  įtaigiai, su poetišku įtaigumu  pateikė rezistencijos esmę, jos principus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė dr. Ainė Ramonaitė savo pranešime nagrinėjo šalies gynimo valios priklausomumo  problemą.

Lietuvos laisvės kovų dalyvis  Zigmas Tamakauskas  padarė pranešimą apie jaunimo pasipriešinimą  sovietinei okupacijai.

Konferencijos baigiamąjį, apibendrinantį žodį tarė jau mūsų minėtas Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Virginijus  Vilkelis.

Šioje konferencijoje pateiktų pranešimų publikacija turėtų prisidėti ne tik  prie mūsų  istorinės atminties  saugojimo, bet ir prie  galimo pilietinio pasipriešinimo  temos realizavimo, prie visuomenės patriotinio pilietinio ugdymo.

Dėkojame Gerb. Ramūnui  Trimakui  - Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos  ministerijos specialistui, subtiliai,  su dideliu atidumu parengusiam  vykusios konferencijos temas ir dienotvarkę,  dėkojame  minėto renginio pagalbininkui  - savanoriui veteranui,  vienam iš Lietuvos kariuomenės kūrėjui  Arnoldui Kulikauskiui ir kitiems šios patriotinio turinio konferencijos rengėjams.

 

Atgal