VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2023.04.28. „Jūs buvote, jūs esate, jūs būsite garbingi Lietuvos kariai“

Povilas Šimkavičius,

LŽS narys

Balandžio 22 d. Linkmenyse (Ignalinos r. sav.) vyko tradicinis visuomenės ir tarpukario Pasienio policijos vaikų, vaikaičių ir provaikaičių susitikimas „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios kelias – vakar, šiandien, rytoj“. Saulėtą ir šiltą pavasario dieną Švč. Trejybės bažnyčioje šventinis renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Ignalinos dekanato dekanas Vidas Smagurauskas. Po šv. Mišių gausus renginio dalyvių būrys susirinko prie šalia bažnyčios esančio paminklo Lietuvos pasieniečiams „Atmintis“ – „Jūs buvote, jūs esate, jūs būsite garbingi Lietuvos kariai“.

Reikia pasidžiaugti, kad šventiniame renginyje dalyvavo daug jaunimo – Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos jaunojo pasieniečio būrelio nariaiir jų vadovas Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos specialistas leitenantas Andrejus Matvėjevas, Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos jaunimo savanoriškosios tarnybos nariai bei jų vadovas ir asociacijos valdybos pirmininkas Jurandas Rusteika.

Dekano padrąsinimas

Per šv. Mišias iškilmingai skambėjo Lietuvos mokslų akademijos mišraus choro (vadovė Judita Taučaitė) atliekamos giesmės. Galingi choro balsai, atrodo,  kilo iki bažnyčios skliautų ir paskatino daugelį mišių dalyvių atsisukti, pakelti akis į viršų ir pasidomėti, kas taip puikiai gieda.

Pamokslo metu kunigas V. Smagurauskas daug kalbėjo apie padrąsinimą šeimoje priimant gyvenimo iššūkius bei einant tikėjimo keliu. Kalbėdamas apie tarpukario pasieniečius, kurie į darbą eidavo nežinodami, kokie iššūkiai jų laukia, dekanas sakė, kad jie eidavo drąsiai, nes juos lydėjo kryžiaus ženklas, malda ir Jėzaus žodžiai iš Šventojo rašto: „Tai aš, nebijokite, drąsiai eikite“.

Prie paminklo „Atmintis“

Iškilmingas minėjimas prasidėjo muzikiniu valtornos pasveikinimu, kurį atliko Pasienio policijos Utenos baro viršininko Antano Juodžio vaikaitės Nijolės sutuoktinis Rimantas Česnavičius. Prie paminklo „Atmintis“ susirinkę Trakų, Ukmergės, Utenos ir Zarasų tarpukario barų Pasienio policijos pareigūnų artimieji iš Biržų, Joniškio, Kauno, Kirdeikių, Pabradės, Svėdasų, Švenčionėlių, Utenos ir Vilniaus bei garbingi svečiai tylos minute pagerbė pasieniečių, 1923-1939 metais saugojusių demarkacinę liniją su Lenkija, atminimą bei prie paminklo padėjo gėlių.

Bendra susitikimo dalyvių nuotrauka prie paminklo „Ateitis“

Lietuvos generolo Povilo Plechavičiaus karių sąjungos Vilniaus rinktinės

Susitikimo dalyviai ir svečiai

Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, renginio vedėjai

Gražina Mackonienė ir Jonas Alekna

Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras

Pasieniečių klubo prezidentas Valentinas Novikovas

Pirmoje eilėje iš dešinės: Aldona Lugauskienė, Angonita Rupšytė (3), Birutė

Raginytė-Žemaitienė (5)

 Skambėjo ukrainiečių daina „Oy, u luzi chervona kalina“

Ignalinos rajono kultūros centro kapela „Ringė“

Antanas Žilėnas

Iš kairės:Andrius Dagys,Marija Dagienė, Asta Sabaliauskienė, Birutė Balaišienė, Linas Balaišis ir renginio vedėjai  

Minėjimą vedė ir istorines datas ir įvykius priminė Ignalinos rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė ir Linkmenų seniūnas Jonas Alekna.

Pranešimą „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios kelias – vakar, šiandien, rytoj“ perskaitė renginio iniciatorius, knygų „Kelias“, „Parubežys ir parubežiniai“ autorius, Utenos baro pasienio policininko Antano Žilėno sūnus Antanas Žilėnas. Pranešėjas patriotizmo dvasioje daug dėmesio skyrė Lietuvos ateičiai. A. Žilėnas pabrėžė, kad šiandien mūsų visų užgyventoje, užaugintoje, mūsų pačių sukurtoje Lietuvoje nėra veržlumo dvasios, nėra idealų, nėra aiškių tikslų, pilietinis-patriotinis ugdymas beveik užgesęs.  „Šiandien mes visi rytdienai, nepraradę vilties ir optimizmo, tieskime Lietuvos ateities kelią ant istorinės atminties, doros, vienybės pamatų. Tai amžinieji dalykai, kurie rodo valstybės kryptį, siekį, vertę. Gyvenkime Lietuvai, kad Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Lietuva žengtų doros, vienybės, klestėjimo keliu. Tik susitelkę, vieningi ją vesime klestėjimo keliu. Lietuvos rytdienos viltis – mūsų jaunimas – jaunimas, turintis veržlumo dvasią. Būkime susitelkę ir vieningi, kad ne griūvančią, o einančią klestėjimo keliu Lietuvą paliktume ateities kartoms“, – kalbėjo pranešėjas.

Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis pasidžiaugė pasieniečiais ir jaunimu, kuris perima mūsų tėvų ir senelių patirtį, stipria ir aktyvia pasieniečių bendruomene. „Ignalina yra pasienis, ir mūsų kultūra jau yra susiformavusi kaip pasienio krašto kultūra. Daug mūsų jaunų vyrų ir moterų, merginų tarnauja pasienyje. Visi mes, gyvendami Ignalinoje, veidu žiūrime į Lietuvą, o nugara atsisukame į pasienį“, – baigdamas kalbą sakė L. Ragaišis. Ignalinos rajono savivaldybės meras A. Žilėnui įteikė padėką už ilgametį prasmingą istorinės atminties įamžinimą, visos pasieniečių bendruomenės suvienijimą.

Renginio dalyvius pasveikino Seimo narys Gintautas Kindurys, Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja, aktyvioji sąjūdietė Angonita Rupšytė, kuri, kreipdamasi į merą, paskatino parašyti knygą apie Ignalinos sąjūdį.

Pasieniečių klubo prezidentas Valentinas Novikovas įteikė padėkas savivaldybės merui L. Ragaišiui ir pasieniečiui A. Matvėjevui už ilgametį kruopštų darbą su Ignalinos rajono jaunaisiais pasieniečiais.

Susirinkusiems didelį įspūdį padarė Zarasų baro Pasienio policijos policininko Igno Girčio vaikaičio Andriaus Dagio pasisakymas apie senelį ir jo šeimą. Malonu buvo matyti šalia paminklo „Atmintis“ stovinčias Igno Girčio dukras Mariją Dagienę (85 metai) ir Birutę Balaišienę (93 metai) bei jo vaikaičius – Astą Sabaliauskienę, kuri suskaičiavo apie 70 senelio palikuonių su antromis pusėmis, kurių dauguma gyvena Lietuvoje, nes, anot Astos, tėvynės meilės sėkla giliai pasėta juose, ir Liną Balaišį, atsivežusį į susitikimą didelę senelio ir jo šeimos portretinę nuotrauką. Andrius, prisimindamas kunigo V. Smagurausko žodžius, padėkojo už padrąsinimą A. Žilėnui, mamai Marijai ir tetai Birutei. „Padrąsinkime save ir kaimynus, ir draugus, ir gimines, vieni kitus, save pastūmėkime, kad šiandien jaustumėmės laimingais“, – vertindamas šiandienos Lietuvos būseną bei primindamas karą Ukrainoje, Andrius patarė mažiau dejuoti, pyktis ir rodyti vieni į kitus pirštais, bet daugiau daryti.

Prisiminimais pasidalijo, dėkojo renginio organizatoriams už prasmingas iniciatyvas rengiant pasieniečių pagerbimą Linkmenyse ir vienijant visą bendruomenę Pasienio policijos Utenos baro viršininko Antano Juodžio vaikaitė Nijolė Česnavičienė, Ukmergės baro policininko Juozo Kazlausko dukra Aldona Lugauskienė,  Garbi kraštietė, patriotė ir lietuvybės puoselėtoja, perkopusi devintą dešimtmetį Birutė Raginytė-Žemaitienė.

Iškilmingai nuskambėjus Maironio dainai „Kur bėga Šešupė“, kurią atliko Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras, renginio dalyviai nusifotografavo prie paminklo „Atmintis“. Susitikime taip pat dalyvavo Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimųjų narių bendrijos pirmininkas ir Krašto apsaugos Bičiulių klubo pirmininkas Robertas Vaitkus, Vilniaus Šaulių kuopos vadas ir 1941 m. sukilimo kolegijos narys Kostas Ivanauskas, Pasieniečių klubo valdybos nariai Loreta Dumbauskienė, Artūras Čeida, Kazimieras Luneckas ir kiti.

Gausaus choro melodijos judino medžių šakas

Iškilmės tęsėsi žaliuojančiame bažnyčios kiemelyje, kur puikų koncertą surengė meno kolektyvai iš Vilniaus ir Ignalinos – Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras, Lietuvos generolo Povilo Plechavičiaus karių sąjungos Vilniaus rinktinės ansamblis (vadovas Vilius Grušnius, rinktinės vadas Gintautas Andrišėnas) ir  Ignalinos rajono kultūros centro kapela „Ringė“ (vadovė Frančeska Skačkaukienė). Skambėjo patriotiškos lietuvių ir ukrainiečių liaudies dainos. Jautriai nuskambėjo šiuo metu plačiai žinoma ukrainiečių daina „Oy, u luzi chervona kalina“, kurią atliko uniformuotų rinktinės vyrų ansamblis.

Renginio pabaigoje linkmeniškiams ir renginio dalyviams trys kolektyvai  čia pat susijungę į vieną gausų chorą, pritariant kapelos muzikantams, nuostabiai (lyg būtų seniai susidainavę) atliko keletą populiarių dainų. Ypač skambiai ir iškilmingai nuaidėjo Kęstučio Vasiliausko daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, dažnai vadinama antruoju Lietuvos himnu. Nuo galingo balsų skambėjimo atrodė, kad net šalia augančių medžių šakos judėjo į taktą.

Renginio dalyviai ir svečiai vaišinosi kareiviška koše, maloniai ir šiltai bendravo, kad net nepastebėjo kaip greitai prabėgo susitikimas buvusioje demarkacinės linijos vietoje.

Atgal