VISUOMENĖ
2023.10.05. Lietuvybės katastrofa Baltarusijoje
Romas Adomas Vorevičius
Korespondentas
Ant Mokytojos Angelės Valienės stalo – puokštės gėlių. Tarptautinės mokytojų dienos proga mokiniams ir mokytojams labai svarbu gėlės ir žodžiai, kurie atmintyje lieka visą gyvenimą. Mokytoja, žvelgdama į gėlių puokštę, sunerimsta... Prieš Rusijos-Ukrainos karą buvo viskas kitaip. Kita mokykla, kiti mokiniai, pedagoginiai lūkesčiai. Karo pradžia iš esmės pakeitė Mokytojos gyvenimą, nes Jos mokyklos Baltarusijoje NEBĖRA. Baltarusijoje neliko lietuviškų Rimdžiūnų ir Pelesos mokyklų. Jas uždarė... politika...
Kalbinu mokytoją, Gervėčių lietuviškai mokyklai, Gervėčių kraštui skyrusią 20 metų. Prašau prisiminti lietuviškų mokyklų Baltarusijoje ištakas ir raidą.
Angelė Valienė
Ilgai ir atkakliai gervėtiškiai siekė teisės savo vaikus mokyti gimtąja kalba...
Po I Pasaulinio karo Gervėčių krašte veikė vos kelios lietuviškos mokyklos, čia ,,tvarkėsi“ lenkai... 1932 m. valdžia uždarė visas lietuviškas mokyklas. II Pasaulinio karo metais Gervėčiuose kunigo – žmogaus legendos – Antano Gylio iniciatyva buvo įsteigta progimnazija. Kunigas garsėjo ir kaip menininkas, puodžius bei... laikrodininkas. Visą uždarbį jis išdalindavo beturčiams. Po šio karo sovietai panaikino lietuvišką švietimą. Gervėčių šviesuoliai bandė priešintis – kovojo už gimtosios kalbos išsaugojimą, dažnai varstė valdžios duris. Šiuo klausimu netgi Maskvon vyko... Ir ne veltui – 1960 m. buvo leista mokytis lietuvių kalbos per savaitę 2 pamokos rusiškose Gervėčių, Girių, Rimdžiūnų, Galčiūnų, Knistuškių mokyklose. Anuomet lietuviškai mokė iš Lietuvos atvykę mokytojai: Antanas Šironas, Bernardas Šaknys, Angelė Valienė (pašnekovė – red. pastaba). Vėliau sėkmingai dirbo ir vietiniai: Danutė Kaltonaitė, Onutė Augulytė, Malvina Miškinienė.
Lietuvoje, prasidėjus Atgimimui, susirūpinta lietuviškų mokyklų atgimimu. Daug pastangų šiam tikslui skyrė iš Pelegrindos (Baltarusija – red. pastaba) kilęs, Lietuvoje mokslus baigęs, daba Alfonsas Augulis, Gervėčių klubo prezidentas. Jo iniciatyva 1991 m. pradėtas statyti Lietuvių švietimo centras Rimdžiūnuose. Aktyviai lietuvybės vardan dirbo: mokytojas Algimantas Masaitis, gydytojas Stasys Trepšys; Alfonsas Kairys – Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės darbuotojas, atsakingas už lituanistinį švietimą užsienyje, daugelis kitų šviesuolių...
1994 m. įsteigta lietuviška pradžios mokykla–darželis (direktorė Renata Greimaitė). 1996 m. ši ugdymo įstaiga išaugo į vidurinę mokyklą ir įsikūrė Lietuvos Respublikos pastatytoje mokykloje, kurioje, vienas kitą pakeisdami, dirbo direktoriai: Liudmila Dymčenko, Alfonsas Švelnys, Stasys Papartis, Stasys Budraitis, Svetlana Lukšienė, Svetlana Čaplinskaja.
Mokyklos – darželio veiklą palaikė būrys rėmėjų. Lietuviško žodžio sklaida, Mokytoju rūpinosi ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jis rėmė ne vieną lietuviškų mokyklų parengtą projektą.
Rimdžiūnų lietuviška mokykla Baltarusijoje. smsm.lrv.lt nuotr.
Klasėse, kuriose daug vaikų iš mišrių ar ne lietuvių šeimų, dirbti buvo ne taip nepaprasta. Parenkant mokymo užduotis buvo svarbu atminti, kad mokykla daugeliui – bene vienintelis lietuvių kalbos sklaidos, mokymo šaltinis. Mokykloje organizuota daug renginių, per juos mokyta ne tik gimtosios kalbos, bet ir papročių, istorijos. Ugdytos katalikybės ir šeimos vertybės. Kartais, besimokant kitoje kultūrinėje aplinkoje, kai kurių dalykų tekdavo atsisakyti... Be meilės šiam kraštui, literatūrai, be politikos supratimo, aukštos moralės, išsilavinimo, organizacinių gebėjimų, filosofijos, psichologinių žinių būtų buvę sunku gyvuoti ir... išlikti...
Pelesos lietuviška mokykla Baltarusijoje
Mokyklos uždarytos nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Apie tokią galimą lemtį numanėme iš karto prasidėjus Rusijos-Ukrainos karui... Nuo tol mokymas vyksta baltarusių ir rusų kalbomis. Neliko nei lietuvių kalbos pamokų, nei būrelių. Mokykloje neliko lietuviškos atributikos, simbolikos, stendų. Šios žinios lietuvių bendruomenėje pasitiktos skaudžiai išgyvenant: įvairiais laikmečiais – caro, lenkų, sovietiniais senelių ir prosenelių išsaugota lietuvių kalba, Lietuvos valstybinė kalba vėl žeminama... Keičiasi, lūžta žmonių gyvenimai. Nežinomybė. Tai tiesiog lietuvybės katastrofa! Šis klausimas buvo iškeltas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje. Baltarusija nereagavo. A. Lukašenkos režimas atmetė taip pat visus LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymus, kaip užtikrinti deramas sąlygas tautinei mažumai mokytis savo kalbos.Kokia lietuviškumo ateitis etninėse lietuvių žemėse? Ar politikai besugeba tartis, kalbėti vieni su kitais? O juk visai neseniai, 2020 m., Baltarusijos užsienio reikalų ministras netoli Astravo, Rimdžiūnuose, tarėsi ir draugiškai diskutavo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Ar panašus susitikimas būtų įmanomas šiandien?
Šiuo metu į Gervėčių krašto vaikams Lietuvos dovanotą ir puoselėtą mokyklą laikinai įsikraustė baltarusiška mokykla. Vilniuje veikia Pranciškaus Skorinos gimnazija – baltarusių mokykla. Ši gimnazija ne tik neuždaryta, bet ir gausėja. Gal teisybės krislu turėtų būti abipusiai svarbus ir svarus kompromisas?
Gerbiama mokytoja Baltarusijon nuvyko baigusi Vilniaus universitetą ir įgijusi lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos specialybę. 1970 m. buvo pakviesta profesoriaus Norberto Vėliaus dirbti Gervėčių vidurinėje mokykloje ir dalyvauti kraštotyrinėje kompleksinėje ekspedicijoje...
Šiuo metu mokytoja Angelė Valienė sėkmingai dirba Vilniuje, Tarptautinėje Ukrainos lietuvių mokykloje, lietuvių kalbos mokytoja.
Laikraščio ,,Lietuvos aidas“ kūrėjai ir skaitytojai sveikina gerbiamą, visur spėjančią, sportuojančią mokytoją, poetę Angelę Valienę Tarptautinės mokytojų dienos proga. Linkime nepavargti dirbti ir... tikėti... Kaipgi be tikėjimo?
Atgal
.jpg)
