VISUOMENĖ
2023.11.03. Gyvenimo kokybės rodikliai Lietuvoje gerėja
Gyvenimas Lietuvoje po truputį gerėja, teigia Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), įvertinusi gyvenimo kokybę atskirose šalies savivaldybėse.
CPVA įvardija, kad nuo 2013-ųjų iki 2021 metų daugelyje savivaldybių sparčiausiai augo materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir konkurencingumas. Tuo metu tarp didžiausią gyvenimo kokybės indeksą turinčių savivaldybių rikiuojasi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų, Kauno rajono ir Neringos savivaldybės.
„Gyvenimo kokybės rodikliais galima statistiškai įvertinti ir parodyti įvairius vienas kitą papildančius gyvenimo kokybės aspektus. Sudarytas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI) iš esmės papildo bendro vidaus produkto rodiklį, kuris tradiciškai naudojamas kaip šalies ekonominio ir socialinio vystymosi matas“, – pranešime spaudai sakė CPVA ekspertas Valius Serbenta.
Pasak jo, Lietuvos savivaldybių GKI sudaro gyvenimo kokybę atspindintis 41-o rodiklis šešiose srityse: materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas, sveikatos paslaugos, švietimo paslaugos, demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas bei viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.
„Gyvenimo kokybė siejama su galimybėmis užsitikrinti pakankamą materialinės gerovės lygį, kurį apibrėžia su darbu ir užimtumu siejamos pajamos ir apsirūpinimas būstu. Gerėjančią gyvenimo kokybę nurodo ir pasitenkinimas savo sveikatos būkle, išaugęs švietimo ir socialinių paslaugų prieinamumas bei jų kokybė, intensyvėjantis dalyvavimas kultūriniame gyvenime, taip pat palanki gyvenamoji aplinka – mažėjantis aplinkos užterštumas ir išaugęs viešojo saugumo lygis“, – vardijo CPVA atstovas.
Sparčiausiai augo materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksas
Per CPVA analizuotą laikotarpį nuo 2013 metų iki 2021-ųjų sparčiausiai visose šalies savivaldybėse augo materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksas. Vidutiniškai visose savivaldybėse jis išaugo 138 procentais. Sparčiausias augimas buvo fiksuojamas kaimiškose savivaldybėse (148 proc.) bei kurortinėse savivaldybėse (133 proc.).
Vertinant savivaldybių GKI, taip pat pastebėta, kad per dešimtmetį gerokai išaugo gyventojų verslumo ir konkurencingumo sub-indeksas – visose savivaldybėse jis per analizuotą laikotarpį paaugo beveik 98 proc. Vis dėlto demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksas sumažėjo 10 proc., to priežastis laikomi ryškūs demografiniai pokyčiai dėl sumažėjusio gimstamumo bei vertinamu laikotarpiu didelio išvykstančiųjų skaičiaus.
„Nors demografiniai pokyčiai turi įtakos kai kuriems GKI rodikliams, svarbu pabrėžti, kad aktyvesni gyventojai gali inicijuoti jiems rūpimus pokyčius savo savivaldybėse per tarybos narius, visuomenines organizacijas ar tiesiogiai kreipdamiesi į savivaldybes. Tokiu būdu GKI taps naudingu įrankiu ne tik savivaldai, bet ir gyventojams“, – sako CPVA ekspertas.
Atgal
.jpg)
