VISUOMENĖ
2023.12.15. Broliško Sakartvelo link... (3)
Romas A. Vorevičius
Žurnalistas
Keli vos regimi lietaus lašai užkrinta ant veido. Bet neatgaivina. Vėlyvą popietę susigundau gaivinančiu kriokliu. Čia pat, jo papėdėje, praryju dvi porcijas šokoladinių ledų. Norėtųsi prigulti, bet... akys užkliūva už gan ilgo užrašo kartvelų kalba. Atpažįstu vos kelias raides – 3 balses ir 5 priebalses. Pats gruzinų raštas (senasis) susiformavo bene IV amžiuje, o dabartinis gruzinų raštas, nežinau kiek pakitęs, išliko nuo 18 amžiaus. Įdomu, kad yra 33 rašto raidės, o spausdintinės raidės būna tik mažosios! Raštui įtakos turėjo graikai ir aramėjai. Kartvelų kalboje daiktavardžiai ir būdvardžiai neturi giminių. Vadinasi, nėra vyriškosios, moteriškosios giminės žodžių.
Tbilisio centras išpuoselėtas ir atrodo europietiškai. Mieste gan švaru. Anksčiau, gal prieš 10 metų, sakoma, gatvėse klestėjo smulkūs gatvių prekiautojai. Dabar, nebent centre, jokių prekiautojų nebesimato – miesto valdžia juos ,,sukvietė“ į turgavietes. Mieste tapo tvarkingiau. Darbo metu gruzinų nematyti, nors šalyje bedarbystė didelė... Kas tie Sakartvelo ekonomikos gigantai, kurie Sakartvelą darė ir daro stipresniu ir garsesniu? Anksčiau Sakartvelą garsino elektrinių lokomotyvų, žemės ūkio mašinų, stiklo gamyba, elektrotechnikos, elektronikos, porceliano ir fajanso, medienos apdirbimo, farmacijos, poligrafijos, tekstilės, odos, vyno, tabako pramonė. Nesu ekonomikos ekspertas, todėl šių dienų ekonomikos įvertinti nedrįsčiau...
Prieš keletą metų Tbilisyje įamžintas ir Vilniaus vardas. Vilniaus vardu pavadintas vienas miesto skveras. Čia pasijaučiu neįprastai: spindi Vilniaus miesto herbas, grindinyje įmontuota plytelė ,,Stebuklas“ . Tokia pat turistų mėgstama plytelė yra šalia Vilniaus arkikatedros bazilikos. Į parką įeinama per aukštą arką... Na, o Vilniuje, Žvėryne, įdomu užsukti į Tbilisio skverą.
Daugelis senojo Tbilisio namų - neryškūs, kiek aptriušę. Kukliuose balkonuose padžiauti skalbiniai. Čia sakoma, kad ,,namas be balkono, kaip žmogus be rūbų“. Ilguose balkonuose tarsi gyvenama – čia valgoma, susitinkama, švenčiama. Tikra poilsio erdvė, o ne daiktų sandėliavimo, kaip dažniausiai pas mus, vieta. Viename balkone pastebiu netgi dailininko dirbtuves... Prie namų nusidriekusios vynmedžių girliandos ir rožynų kvapas sielai sukuria jaukumo... Nustembu, viename begriūvančiame medinuke pamatęs vitražo langus.
Vyno degustacijos salės fragmentas
Tbilisiečių namai ant upės skardžio
Senieji antkapių paminklai
Vienas pagrindinių Tbilisio simbolių - Motina Kartli. Autoriaus nuotraukos
Seniai žinau, kad turtingesni (turtingiausieji?) kartvelai gyvena ne Tbilisio šurmulyje, o toliau – Kazbeko kalno kaimynystėje...
,,Paguglinęs“ pagal rekomendacijas užsuku į restoraną ,,Leila“. Užėjęs netenku amo – vidaus puošybai nusakyti reiktų ne vienos valandos... Vegetariškų patiekalų meniu užima kelis puslapius. Gerai, kad vietą vakarieniauti buvau užsisakęs prieš 2 dienas, nes kitaip, suprantu, čia nepatekčiau...
Stovėdamas judrios gatvės sankryžoje, prisimenu vieną kartvelų svajonę – vairuoti automobilį ,,Mercedes“. Tbilisio gatvėse šių automobilių itin gausu – nuo senų senučiukų iki naujutėlaičių. Šia tema daugelis žinome bent kelis anekdotus...
Rankas sušildo kartveliška duona puri. Pauostau. Manyje jos kvapas ir skonis išlikę dešimtmečius. Duona, dažniausiai, kepama gilioje apvalioje krosnyje tone, kurios tarnauja apie 10 metų, o vėliau keičiamos naujomis.Tradicinė, gal dažniau kepama, duona šotis tinka ir patiekiama prie visų patiekalų. Kartvelams kaip ir lietuviams duona – šventa. Man labiausiai įprasta sakartveliška duona – apskritimo formos lavašas, kurio šiltut šiltutėlio retkarčiais nusiperku Vilniuje, prie ,,,Halės“ turgavietės. Sakartvele vis populiaresnis kulinarinis turizmas, kuriame ne paskutinė vieta skiriama ir duonai...
Vakarėja. Aptinku kartvelų rūbų dizainerių parduotuvę. Įvairiais raštais margintais viršutiniais rūbais itin nesusidomiu. Gražu, bet šis mados ,,klyksmas“ ne man... Na, gal jaunimui. Sakoma, kad svetur panašūs rūbai kelissyk brangesni.
Akis patraukia senose gamyklos patalpose įsikūręs viešbutis. Čia, kaip ir Lietuvoje, neskubama griauti panašių pastatų, jei... jie gali atgimti... Užeinu. Švara, didelės erdvės, daug žalumos, nebrangi nakvynė, o visi užkandžiaujantys gali susėsti prie vieno stalo. Ar tai ne puiki galimybė susipažinti...? Visai neįprasta. Mano naujieji viešbučio draugai ispanai pasiūlė rytoj apsilankyti prestižiniame miesto restorane ,,Zkhar Zkharich“, kuris garsėja senoviniais valgių ruošimo receptais, krūvomis žalumynų... Turbūt susigundysiu nueiti...
Būti Sakartvele ir ,,neaptikti“ Šota Rustavelio – būtų keista. Tbilisyje šio žmogaus vardu vadinamas pagrindinis miesto prospektas. Š. Rustavelis (apie 1172 m.) – Viduramžių kartvelų poetas, garsėjęs ir kaip filosofas, ir astrologas. Jis valdė Rustavi tvirtovę, buvo pačios karalienės Tamaros iždininkas. Jeruzalėje, kur taip pat yra gyvenęs šis kartvelų šviesuolis, viename vienuolynų prieš keletą metų mačiau išlikusį originalų Š. Rustavelio paveikslą.
Ar kam teko skaityti Š. Rustavelio rūmų epą ,,Karžygys tigro kailiu“, skirtą pačiai karalienei Tamarai?Šį kūrinį bene pirmą kartą į lietuvių kalbą (1971 m.) išvertė J. Graičiūnas. Kūrinyje nestinga mokslinių komentarų, poemos veiksmas vyksta Arabijoje, Indijoje ir Kinijoje. Pagrindiniai veikėjai - Tarielas ir Autandilas - ieško pradingusios karalaitės Nestan – Daredžan... Kūrinyje dėmesys sutelktas meilei ir draugystei, riteriškiems poelgiams, kovai su blogio jėgomis. Į dvasios aukštumas iškelta žmogaus išmintis, optimistiškumas, moters grožis. Pasaulinėje literatūroje rastume ne vieną panašią Rytų meilės poemą. Ar tai ne artima renesansinėms mintims?
Atgal
.jpg)
