VISUOMENĖ
2024.03.08. Senoliui Stelmužės ąžuolui teiks pagalbą
Pablogėjus Stelmužės ąžuolo būklei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija kreipiasi į specialistus pagalbos. Skubiai rengiamasi viešiesiems pirkimams, kad patyrę arboristai įvertintų medžio senolio būklę ir pasiūlytų sprendimus, kaip jam padėti. Praėjusią savaitę prie ąžuolo susirinkę Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos bei Zarasų rajono savivaldybės specialistai apžiūrėjo medį. Akivaizdu, kad kai kurios prieš keletą metų įrengtos šakų atramos nevisiškai atlieka savo funkcijas, atramas ir jų tvirtinimus reikia koreguoti. Taip pat laukiame arboristų nuomonės, kokių dar reikėtų imtis priemonių, kurios pratęstų senolio gyvavimą. Įrengė šakų atramas Pastarąjį kartą Stelmužės ąžuolas buvo tvarkytas 2021 metais.
Patyrę arboristai įvertins medžio senolio būklę
Stelmužės ąžuolas 1976 m. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr.
Stelmužės ąžuolas prižiūrimas jau daugelį metų. Vienas žymiausių Europos arboristų, čekų mokslininkas Martinas Nemecas stebi ir tiria Stelmužės ąžuolą nuo 2005 metų. 2016-aisiais jis parengė išsamų Stelmužės ąžuolo tvarkymo planą.
Pagal jį svarbiausios ąžuolo gelbėjimo priemonės buvo neleisti lankytojų į ąžuolo šaknų zoną, todėl medis buvo aptvertas. Buvo pašalintos grindinio trinkelės, išardyti laiptai, įrengta nauja tvora bei medžio apžiūros aikštelė. Buvo papildytas polajo substratas, įrengti vandens įsigėrimo kanalai, rinktuvai ir mulčiuota ąžuolo skiedromis, iškirsti šviesą užstojantys aplinkiniai medžiai, ąžuolo lajoje atsargiai nugenėtos šakų viršūnėlės, palengvintos galinčios nulūžti šakos.
Stelmužės ąžuolas – labiausiai žinomas gamtos paminklas. Spėjama, kad tai seniausias ąžuolas Lietuvoje ir vienas seniausių, galbūt net trečiasis pagal senumą Europoje. Specialistai spėja, kad medžiui galėtų būti apie 1500 metų. Gamtos galiūno apimtis 1,3 m aukštyje – daugiau kaip 9,5 metro, ties šaknimis – net 13 metrų. Į viršų senolis stiebiasi 19 metrų.
Viršūnės ąžuolas neturi nuo senų laikų. Pasakojama, jog XIX amžiuje dėl baudžiavos įpykę žmonės ją nulaužė ir paleido riedėti nuo kalno kai pro šalį važiavo caras. Viršūnės vietoje atsivėrė kiaurymė, kuri vis gilėja, todėl senolį teko gydyti – seni miškininkai prisimena, kad 1995 metais iš drevės išvežę 12 vežimų trūnėsių. O romantikus vilioja gandai, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po ąžuolo šaknimis paslėptas lobis. Deja, arboristų teigimu drevė senoliui sveikatos neprideda. 2016 metais Stelmužės ąžuolas buvo išrinktas Lietuvos metų medžiu ir dalyvavo Europos metų medžio konkurse. Lietuvą garsinančio gamtos paminklo genams išsaugoti iš jo gilių įvairiose Lietuvos vietose auginami ąžuoliukai. Vienas Stelmužės ąžuolo vaikaitis auga Vilniuje, prie Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro (Antakalnio g. 25).
.jpg)
