VISUOMENĖ
2024.04.21. Rekordinį dalyvių skaičių pritraukęs Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“ – šalyje pasodinta daugiau nei 100 girių
Balandžio 20 d. vyko didžiausia Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuota miškų sodinimo šventė – Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“. Šiais metais miškasodis ypatingas – akcijoje dalyvavo gausus būrys piliečių, kurių dėka visoje Lietuvoje buvo pasodinta virš 100 girių, taip įprasminant Dainų šventės šimtmetį.
Nacionalinis miškasodis – jau tradicija tapusi, kasmet vykstanti medelių sodinimo šventė, kurios metu įveisiami ir atkuriami Lietuvos miškai, taip prisidedant prie mūsų šalies miškingumo didinimo. Ši akcija kasmet bendram tikslui sutelkia gausų būrį neabejingų gamtai ir miškui piliečių, organizacijų, bendruomenių, o šiemet miškų sodinimo talka kvietė pagerbti šimtametes mūsų tautos tradicijas.
„Lietingas lietuviškas oras yra pats geriausias medžiams ir gamtai. Per vieną dieną per visą Lietuvą šiandien savanoriai įveis 700 hektarų naujo miško, kuris žaliuos mūsų ateities kartoms. Miškas valo orą, kelią ūpą, vienija su gera dvasia kaip ir mūsų dainos per šimtmečius. Nacionalinis miškasodis – ne tik miško įveisimo tradicija, bet ir vienybės simbolis. Branginkime tai“, – pažymi aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Šiais metais džiaugiamės turėdami daugybę kilnių progų sodinti mišką. Minime ne tik Dainų šventės šimtmetį, bet ir įstojimo į ES bei NATO 20-metį. Šis miškasodis yra tarsi simbolis, kad gausus būrys tautiečių vertina ir brangina ne tik miškus, bet ir tradicijas, saugų bei laisvą rytojų. Džiugu, kad nors oras ir lietingas, bet dalyvių susirinko rekordiškai daug. Tai rodo, kad daryti gerus darbus tinka bet kokiomis aplinkybėmis– susitelkę bendram tikslui galime nuveikti tikrai daug gražių ir prasmingų darbų“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, Nacionalinis miškasodis kiekvienais metais pritraukia vis daugiau žmonių. Šiemet įsitraukusiųjų į akciją rekordiškai daug – net apie 15 tūkstančių. Šį gausų būrį talkininkų sudaro ir tie, kurie miškasodyje dalyvauja ne pirmus metus, ir tie, kuriems ši patirtis visiškai nauja. Kasmet vykstančios medelių sodinimo šventės metu miškininkai suvienija jėgas su visuomene, taip įprasmindami meilę gamtai, miškui, šimtametėms tradicijoms. Be to, tai yra puikus būdas supažindinti piliečius su miškininkyste ir miškininkų veiklos sritimis.
„Šimtmetį mininčią Lietuvos dainų šventę pavadinome „Kad giria žaliuotų“, nes norime žmones paskatinti galvoti ne tik apie šiandieną, bet ir apie ateitį. Šventės temą kviečiame suprasti kaip pareigą vienytis, imtis veiksmų ir išsaugoti mūsų kultūrą, tradicijas ir gamtą,“ – sakė Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.
Šiais metais prie miškasodžio prisijungė apie 150 įmonių komandų, kurie miško sodinimą supranta kaip tvarią komandos formavimo veiklą. Taip pat miškus sodino kultūros atstovai, ambasadoriai, ministrai, Seimo ir savivaldybių nariai, vietos bendruomenės, švietimo įstaigos.
Kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija pasodina daugiau nei 30 mln. medelių. Jau antrus metus iš eilės, visų VMU regioninių padalinių dalyje miškų bus sodinami sodmenys su uždara šaknų sistema. Uždara šaknų sistema – tai sėjinukų auginimas specialiuose konteineriuose, naudojant naujausias sėjimo ir auginimo priežiūros technologijas, kurios garantuoja geresnį medelių prigijimą.
Visi miškasodžio metu pasodinti sodmenys yra išauginti moderniuose VMU medelynuose, kur naudojamos naujausios ir pažangiausios, aukščiausią sodinukų kokybę užtikrinančios technologijos. Nacionalinio miškasodžio „Kad giria žaliuotų“ metu buvo sodinami mišrūs medynai, sudaryti iš daugiau nei trijų vietinių medžių rūšių: ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių, bukų ir kitų.
Džiugu, kad toks gausus būrys tautiečių šiais metais prisijungė prie prasmingos Nacionalinio miškasodžio „Kad giria žaliuotų“ šventės ir tokiu būdu įprasmino savo meilę gamtai bei tradicijoms.
n/reit
Reitingų agentūra „Moody’s“ patvirtino Lietuvos turėtą kredito reitingą
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody’s Investment Service“ patvirtino prieš dvejus metus Lietuvai suteiktą A2 ilgalaikio skolinimosi reitingą su stabilia perspektyva.
Tokį „Moody’s“ agentūros ekspertų sprendimą nulėmė keli pagrindiniai veiksniai: stipri šalies viešųjų finansų padėtis, racionalus biudžeto ir valstybės skolos valdymas, ryškus progresas stiprinant Lietuvos energetinį saugumą.
Pabrėžiama, kad nors regione išaugo geopolitinė įtampa, Lietuvos narystė NATO ir ES užtikrina saugumo garantijas, taip pat teigiamai vertinamas Lietuvos ekonominis ir fiskalinis atsparumas rusijos pradėto karo Ukrainoje galimam poveikiui.
„Moody‘s“ analitikai prognozuoja, kad nepaisant išaugusių biudžeto išlaidų, ypač susijusių su gynyba ir energetiniu saugumu, valstybės finansai išliks stiprūs dar bent trejus metus, nes stabilios ekonomikos dėka šalis randa naujų išteklių papildomoms nuolatinėms išlaidoms finansuoti.
„Moody’s“ Lietuvos kredito reitingus paskutinį kartą buvo pagerinę 2021 m. vasarį, kai 2015 m. suteiktas A3 (teigiama perspektyva) ilgalaikio skolinimosi reitingas buvo pakeltas į A2 (stabili perspektyva). Toks pats reitingas buvo patvirtintas ir 2022 m. balandį.
Tą patį kredito reitingą – „A (aukštą)“ su stabilia perspektyva – užvakar mūsų šaliai patvirtino ir kita „DBRS Morningstar“ kredito reitingų agentūra.
Visą kredito reitingų agentūros „Moody’s Investment Service“ pranešimą galite rasti čia.
Daugiau informacijos apie Lietuvos kreditų reitingus rasite čia.
Papildoma informacija:
Kredito reitingas – rodiklis, suteikiantis investuotojams (kreditoriams) koncentruotą informaciją apie skolininko gebėjimo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus lygį. Aukštas kredito reitingas rodo mažesnę riziką, kad skolininkas (emitentas) nevykdys įsipareigojimų, ir atitinkamai mažesnę skolinimosi kainą.
„Moody's Investors Service“ priklauso įtakingų kredito reitingų agentūrų grupei, tarp kurių – „Fitch Ratings“ ir „S&P Global Ratings“. Kredito reitingams išreikšti jos vartoja tam tikrą klasifikaciją ir simbolius bei nustato kredito vertę besiskolinančioms valstybėms ir bendrovėms naudodama standartizuotus kredito reitingus.
navys
VAKARAI ATSIBUDO – RUSIJA SUSTOS, KAI BUS PRISMAUGTA KINIJA (2024 04 20)
Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas
www.visagentura.com
Strateginės aplinkybės
JAV apkaltino Kiniją karo Ukrainoje kurstymu ir pagalbos Maskvai teikimu. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Kinijos tiekiami komponentai Rusijos gynybos pramonei padeda šaliai agresorei kare. Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Baidenas Kinijos vyrkomunistui Si Dzinpingui telefonu mėgino paaiškinti, kad Pekinas neturėtų padėti Rusijai atkurti jos karinių-pramoninių pajėgumų.
Neturėtų, bet padeda. Kinija, skirtingai nei Rusija, prisibijodama santūriai elgiasi JAV atžvilgiu ir visaip suka uodegą, meluodama, kad neremia Kremliaus teroristų. Maža to, jau skelbiama, kad Kinijos pusė kažką JT mykia apie derybas dėl karo nutraukimo.
Tuo tarpu Kremlius vaidina, kad nebijo JAV ir nuolat gąsdina Vakarus karu. Tai yra ne kas kita, kaip šunelio lojimas iš po kinų begemoto skverno. Mąstantiems Vakarų lyderiams pagaliau nušvito, kad visus pasaulio karus, neramumus, masinį terorą galima sustabdyti nesiveliant į didėjančių geopolitinių turbulencijų virtines, o prismaugiant ir pristabdant kvėpavimą pirmiausia Pekinui. Taip, neišvengiamai, per virkštelę deguonies stygių pajus ir Maskva.
Tačiau einamuoju momentu – svarbiausia parama Ukrainai. Buvęs JAV viceprezidentas Maikas Pensas paragino Atstovų Rūmų narius skubiai suteikti paramą Ukrainai, nes to nepadarius, karą gali laimėti Putinas, kuris netrukus nusitaikys į NATO šalis. „Po susitikimo su Vladimiru Putinu neabejoju, kad jei Putinui būtų leista perimti Ukrainą, jis greitai peržengtų sieną į NATO šalį, kurioje mūsų uniformuoti vyrai ir moterys turėtų kovoti“, – gąsdino amerikiečius Pensas, teigdamas, jog 5 straipsnis įpareigoja JAV karius reaguoti į Aljanso nario užpuolimą.
Gi Aljanso karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris pareiškė, kad NATO šalys pasirengusios galimam tiesioginiam susidūrimui su Rusija. „Financial Times“ skelbia, kad Baltijos šalys silpna vieta, kurią Putinas gali norėti išbandyti.
Visa ši karinė-psichologinė Pekino-Maskvos (+Teherano) spaudimo kampanija kelia nerimą Kremliaus nusikaltėliams. Kolektyvinis Putinas suvokia, jog netekus Pekino paramos, o Kijevui sulaukus JAV milijardų, karo neišeis laimėt nei šią vasarą, nei artimiausiais metais. Lygiosios ar nedideli pralaimėjimai fronto linijoje ims drebinti Putino režimo pamatus, nes orda, praradusi pergalės viltį, ims ieškoti kaltininko. O juo gali tapti pats Putinas. Žinoma, FSB ir SVR bei GRU nelauks tribunolo ir toliau stengsis skaldyti, kiršinti, skleisti paniką Vakarų valstybėse, gąsdinti karu, mažinant paramą Ukrainai.
Tačiau, mums regisi, kad JAV ir kiti Vakarų lyderiai pagaliau suprato, jog ši Kremliaus „propagandos mašina“ tėra paskalų, blefo, melo ir kito informacinio mėšlo malūnas, į kurį nereikia kreipti jokio dėmesio.
Reikšmingi postūmiai
Vakar JAV Atstovų Rūmuose įvyko procedūrinis balsavimas dėl įstatymų projektų, skirtų Ukrainos, Izraelio ir Taivano pagalbai. Nutarimui pritarė 316 respublikonų ir demokratų, o prezidentas Džo Baidenas po pritarimo pažadėjo įstatymą pasirašyti “nedelsiant”.
Nedrįstame iš anksto džiūgauti, tačiau 60 milijardų parama Ukrainai jau keliauja prie starto linijos. Laikykime špygas, kad balsavimo metu kongresmenų neveiktų pilnatis, sąmokslo teorijos ir rusiškų informacinių nuodų tvaikas.
Senas KGB kuinas Lavrovas pareiškė, kad Rusija siunčia signalus, kad yra pasirengusi derėtis dėl Ukrainos, bet tik ne su Volodymyru Zelenskiu. Todėl užsienio teroro lyderis toliau loja, kad Rusijai reikia tęsti specialiąją karinę operaciją.
Vokietijos Quantum-Systems GmbH, kuri specializuojasi dronų gamyboje, Ukrainoje atidarė dar vieną įmonę. Naujos įmonės gamybos pajėgumai padidės iki 1 tūkst. bepiločių lėktuvų per metus.
Veiksmai ant žemės
Kijevas pranešė, kad Ukrainos oro gynyba pirmą kartą numušė tolimojo nuotolio strateginį Rusijos strateginį bombonešį Tu-22M3. Šio tipo kariniai lėktuvai yra sparnuotųjų raketų Kh-22 nešėjai, naudojami atakuojant Ukrainos miestus.
Lėktuvas buvo numuštas Rusijos teritorijoje, Stavropolio rajone. Kremlius, žinoma, viską neigia, skelbdamas, kad lėktuvas skrido į karinę bazę ir netikėtai sugedo, todėl taip pat netikėtai nukrito ant žemės. Neva visi pilotai katapultavosi, tačiau vienas žuvo, o vienas taip toli nusikatapultavo, kad pradingo be žinios.
Naktį driskiai atakavo Zaporožės pramoninę infrastruktūrą. Zaporožės srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas teigia, kad regionas buvo atakuotas 291 kartą. Aukų nėra. Rusai surengė 5 oro smūgius į Rabotino, Mažąją Tokmačką ir Novoandrejevką, rajono gyvenvietės buvo apšaudytos įvairiomis artilerijos sistemomis.
Lietuvoje
Sake pasake. Kaima vyr storosta sava parapijonim praneše, kad kaimyniniam kaimi sulaikyti kakie ti priklydelia Volkava užpalykai. Žulikai i kuliganai. Tadu kaima nuovadas viršinyke pasake, kad storosta negerai pasake, nes pasake tų, kų negalėja sakyt. Nes ne storosta tų turi sakyt, ale nuovadas viršinyke. Nesgi vysas šytas pasakymas būva labai slaptas. Sekretas.
Kaimo storosta dėlei to labai supyka i pasake, kad ne kokis tynajos palycinykes viršinykes reikalas, kų jam sakyt, a kų ne. Kų narėja, tų i bliūznija. Vo tep!
AIe mumi taivuo tep mislynam: kad nor vysas šytas kaima načalninkų lajymas mumi būrams yr kakioj ti šiešesdiešimts šeštoj rūras vietaj, lūpas i krūtynes išpūti valdinykai viens untram nenuslaidžia. Taliau ūdijas, turavojas i vajavojas. Kad juos kur skradžiai, aitų daržų kast.
Rūpi, matai, žmagui, kas ti kū pyrmas a kas kū untras sake pasake. Nors žmanes iš gretima kaima saka, kad vyskų pyrmas pasake jųjų seniūnus Tūskus… ale mat mūsų kaimi šyta kaip ti nesgirdeja.
Nu bet jūs gi razumni žmanes, vyskų gerai rakuojat. Dabartės rinkymai i kožnas palitikierius keberiojas unt bačkelas i nori sava liaudi nudyvint kakia nars gera navyna. Mat, kataras pasakys gerų navynu, tai tam žmagai plos ar už tų prabalsuos.
Del to i pešioja anys vienas untra kudlas i nepasdalyna kas kū pyrmas sake pasake. Ale tik tegu anys, tie palytikai, per daug nenusymena. Atsras dar tų navynų: žiū, kaima muzikontui duntį kažikas par šokius išperde, kokia tai merga benkartų instaisę, orų pragnuozes, garaskuopai i do vysa kyta velne možna leudžiai pridemanstruot.
Bet, matai, žmanem dabartės labai sunku patykt ir intykt. Vysakių cyrkų, “svagūnų” anys prisžiūrėjį…Bet jei katrus palytikus sugebes un vieneračia važiuot i da Cycina “mana meila kitam krunti” meliodijas natas per bezdą išperst, i do tep, kad iš vadegos liepsnas dangun aitų – vuo tas tai rinkimus točnei laimės.
Taigis taigis, kaipgis…
Nuotraukoje: rusų karo nusikaltėliams naktį raketomis apšaudžius Dniprą, mažiausiai du žmonės buvo nužudyti. Tarp sužeistųjų yra vaikų.
Atgal
.jpg)
