VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2024.04.23. Jorės šventė visiems linkės – Gyvo žalio!

Balandžio 27-28 d. Molėtų r., Kulionių kaime šalia Observatorijos, vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje įsikūrusioje Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje jau 28-tąjį kartą vyks pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė.

Čia žaliųjų klubo „Gojus“, Molėtų krašto muziejaus ir Lietuvos Romuvos pastangomis jau ketvirtį amžiaus - kasmet paskutinįjį balandžio savaitgalį rengiama bene žinomiausia senojo baltų tikėjimo tęsėjų Jorės šventė sutraukia gausų šventėjų būrį ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio.

Pirmieji švenčionys jau nuo penktadienio rinksis Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje ir pradės pasirengimą šventinėms iškilmėms. Šiemet kaip niekad anksti suvešėjusia pirmąja pavasario žaluma bus puošiami šventiniai vartai, senovinės dangaus stebyklos stulpai, kraunamas šventinis laužas, rengiama lauko pirtis...

Pasak ilgamečio Jorės šventės rengėjo Molėtų krašto muziejaus muziejininko ir Romuvos vaidilos Jono Vaiškūno Jorės šventės apeigų esmę sudaro šventės dalyvių siekis įsijausti į vykstantį gyvosios gamtos atbudimo virsmą:

„Kai Kalėdų kalėjimo tamsas iškalėję praamžės gyvybės grūdai, pažadinti pakopusios Saulės spindulių ir pirmojo Perkūno griausmo, sprogsta ir šauna pirmosios pavasario žalumos strėlėmis, mes senu protėvių papročiu kviečiame visus įsijungti į šį ypatingą gamtos virsmą, kuris teikia galių visiems metams, kad kartu su praamže gamta žaliuotume, žydėtume, bręstume ir kurtume Darną“.

Gyvo žalio! Tebūnie Darna! – tai pagrindiniai Senojo baltų tikėjimo tęsėjų šventiniai šūkiai ir palinkėjimai. Pasak J. Vaiškūno pirma žaluma yra aistringos mūsų vidaus gyvasties išorinis atitikmuo.

„To kas tuomet veriasi gamtoje – trokštame savo viduje. Jorėje dieviškoji gamta ir žmogiškoji prigimtis susitinka. Šventinėse apeigose išorinės galios persmelkia  mūsų vidines galias. Taip pasiekiama žmogišką sėkmę laiduojanti Darna – dvasinis ir kūniškas derlius. Darbas, daryti, derinti, derintis, derėti, suderėti, užderėti, derlius, dar... – tai kelias į Darną išlikęs ir gimtosios lietuvių kalbos skambesyje“, – sako  J. Vaiškūnas.

Viena iš svarbiausių Jorės šventės apeigų, pasak jo – įšventimas į romuvius. Visi pasiryžę savo širdis atverti senajam protėvių tikėjimui Jorėje kviečiami viešai prisiekti ant Kulionių piliakalnio menančio tą pačią būtovę kaip ir Pilėnų pilis.

Čia buvusios pilies kuoro vietoje, prie seniausios pušies kasmet rengiama įšventimo į romuvius apeiga. Ištiesę delnus į Amžinosios ugnies aukuro ugnį šventės dalyviai prisiekia: „Aš, - tarimas vardas, – atejau čia protėvių pramintu keliu, Dabar mano pareiga tęsti šį kelią. Ąžuolo gilėje įamžintas galingas medžio pavidalas, mano dvasioje įspausti protėvių priesakai. Aš trokštu juos pažinti ir perduoti savo vaikams. Stodamas prieš Amžinąją Romuvos ugnį  skelbiu: Senasis baltų tikėjimas vienijęs gimines ir gentis, ilgus šimtmečius stiprinęs ir įkvėpęs mūsų Tautą, dabar yra čia, – ir pridėjęs ranką prie širdies, – mano širdyje. Tepadeda man protėvių Vėlės ir Didieji Dievai. Tegul teikia stiprybės ir galių  žengiant į ateitį. Tebūnie Darna!“.

Apeigos vedėjai kiekvienam prisiekusiajam įteikia protėvių pašventintą seitą ištardami: „Dabar tai Tavo stiprybės, išminties ir  sėkmės ženklaspalaimintas protėvių. Esi Romuvis. Kurk Darną!“ „Tebūnie Darna!“, – atitaria įšvenčiamasis.

„Įšventimo į romuvius apeigos esmė tiesiogine prasme užkopti protėvių pramintu keliu ant piliakalnio ir daugybės žmonių akivaizdoje garsiai pasižadėti tęsti šį kelią“, – sako J. Vaiškūnas.

Jorės šventėje nuolat minimos protėvių Vėlės, kreipiamasi į pagrindinius gyvybinių galių teikėjus Perkūną, Žemyną ir Gabiją, atliekamos apeigos: įšventimas į vaidilas,  protėvių Vėlių pagerbimas ir apeiginė karžygių kova ant piliakalnio, joriukų ir jorėnų palaiminimas Dangaus stebykloje, akmenų aukojimas ir apeiginio viralo srėbimas Perkūno šventovėje…

Kasmet į šventę atvykstantys amatininkai ne tik prekiauja savo rankų dirbiniais, bet ir pamoko savo amato paslapčių. Vyksta parodos, pokalbiai, paskaitos, vakaronės, mokomasi dainuoti, šokti, žaisti, elgtis, kalbėti, linkėti ir mąstyti lietuviškai, pagal protėvių papročius.

Šiuolaikinės Jorės šventimo ištakos siekia praeito amžiaus 7 dešimtmečio pabaigoje ir 8-to dešimtmečio pradžioje, sovietinės okupacijos sąlygomis, užgimusio etnokultūrinio sąjūdžio pradžią, kuomet Jorės, kaip ir kitų jaunimo gaivinamų pagrindinių kalendorinių švenčių šventimas reiškėsi kaip savitas kultūrinis pasipriešinimas.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Jorė tapo viena svarbiausių įsikūrusios Senovės baltų religinės bendrijos Romuva metinių švenčių. Nuo 1997 m. Jorė imta švęsti Molėtų rajone, Kulionių kaime ir toje pačioje vietoje jau švenčiama 28-tus metus. Čia rengiamos Jorės šventinės apeigos davė nemažą postūmį ir kitose Lietuvos vietose bei užsienyje gyvenančių lietuvių rengiamoms Jorės šventėms.

***

Norintys daugiau sužinoti apie  Jorės šventę gali tai padaryti apsilankę interneto tinklapyje JORĖ https://alkas.lt/jore/

Daugiau žinių:

 

Jonas VAIŠKŪNAS

Vyr. muziejininkas

Molėtų krašto muziejus

8-682 14559

Jorė 2024 šiemet laukia Jūsų balandžio 26-28 dienomis

XXVIII PIRMOSIOS PAVASARIO  ŽALUMOS  ŠVENTĖ

JORĖ‘2024

Patikslinta 2024-04-17 d.
https://alkas.lt/jore-2024/

Penktadienis, balandžio 26 d. 

  • 11-17 Talka šventvietėje. Pasineriame į pirmąja pavasarine žaluma – džiaugiamės, stebimės –puošiame Stebyklos stulpus, Aukurus ir Vartus, Perkūno šventvietės erdvę. Tvarkome taką į Kulionių piliakalnį, ruošiame piliakalnio ugniavietę ir aikštelę.
  • 19 Vakaro laužas, dainos.
  • 21-22 Naktinis žygis Kulionių apylinkėse aplankant gamtos paminklus.

 Šeštadienis, balandžio 27 d. 

  • 10-13 Talka šventvietėje. Pirmąja pavasarine žaluma puošiame Stebyklą, Vartus, Perkūno šventvietę.
  • 12-13 Kalavijo menas su HEMA klubu Alber aus Memel/VU.
  • 12-15 Apeiginės Jorės duonos kepimas Etnografinėje sodyboje.
  • 13-14 Ką valgyti miške?Įvadinis pasivaikščiojimas Labanoro pakraščiais su Emilija Raišyte.
  • 14-15 Karaliaučiaus žemių žemėlapį www.vietovardziai.lt pristatys jo kūrėjas Valentinas Juškevičius.
  • 15-16 „Per stabą į nuostabą“ – galų galios paieška Dangaus šviesulių stebykloje su vaidila Jonu Vaiškūnu.
  • 16-17 Susitikimas su amatininkais. Senoviniai žaidimai su Brolių Rato vyrais.
  • 16-19 Perkūno pirtis.
  • 17-18 Sodų vėrimas su meistre J. Kaščiukaite-Kutkiene.
  • 18-19 Namų altorėliai - susipažinimas su Emilijos Raišytės kūryba.
  • 19-20 Skandinaviškos sakmės su Kevinu Griundeliu (Kevin Gründel).
  • 20-21 Pažintis su latgalių folkloro kuopa„Primačkas“ iš Kraslavo (Latvija)
  • 21-24 Vakaro laužas, ugnies reginiai, vakaronė, šokiai. „Tankuojis“ ir bendrai.

Sekmadienis, balandžio 28 d. 

  • 10.30 Apeiginio viralo užkaitimas ir virimo pradžia Perkūno šventovėje.
  • 11-16 Amatininkai džiugina savo rankdarbiais ir siūlo juos įsigyti.
  • 11 „Pulkun pulkun broliukai/sesutės – pulkun“ – apeiginis susibūrimas Dangaus šviesulių stebykloje. Krivės ir vaidilos sveikinimas.
  • 11.30 Iškilminga Dangaus stebyklos eisena į Kulionių piliakalnį su vėlių vėliavomis, žvakutėmis ugniai nuo piliakalnio parsinešti, kartu su „Kūlgrinda“ ir „Medgrinda“ giedant Jorės giesmes.
  • 12 Protėvių vėlių pagerbimas Giedame „Oi kalnas kalnas“, protėvių atminimo ir karines giesmes. Krivė ir vaidilos sako sveikinimo kalbas. Per Amžinąją ugnį aukojame protėvių vėlėms
  • 12.15 Vaidilų įšventimas. Įšvenčiami Romuvos vaidilos. Įšvenčiamųjų galios saitas – jore puošta krivulė.
  • 12.35 Romuvių įšventimas. Įšvenčiamųjų galios ženklas - baltiškas papuošalas, kuris po įšventimo tampa Romuvio Galios saitu.
  • 13 Apeiginė karžygių kova, skirta pilėnų atminimui ir mūsų visų kovinių galių stiprinimui.
  • 13.30 Iškilminga Kulionių piliakalnio eisena į Dangaus stebyklą. Nuo piliakalnio Aukuro prisidegę savo žvakeles ir deglus, Šventą Ugnį nešame į Dangaus stebyklą.
  • 13.50 Žengiame pro Jorės vartus, per Jorės vandenį ir „Dūno upę“.
  • 14 Įkuriamas Ugnies aukuras Dangaus stebykloje. Su „Kūlgrinda“ ir „Medgrinda“ Giedame „Dega ugnelė tūta tūta“, „Jorja geras vakaras“, „Žemynėle, žiedkelėle“. Labiname Gabiją, Žemyną, Perkūną. Aukojame Joručius ir Duoną. Žemyneliaujame. Siunčiame ratu šventinį kaušą ir tariame linkėjimus. Dainuojame „Jori, šildyk žemį“ ir kt. Labiname naujuosius romuvius ir Joriukus (visus kurių vardai su šaknimi Jor- Jar- Jur-) kviečiame į rato vidų ir eidami ratelius apie juos audaujame „Tu žilvitėli, dabile“.
  • 14.30 Aukojame atsivežtus akmenis Perkūno šventovei. Aukodami garsiai sakome iš kur atkeliavo akmuo, tariame iškilmingus linkėjimus artimiesiems, visai Tautai. Ant akmenų degamos žvakutės, aukojama pirmoji žaluma. Krivė pašventina akmenis. Giedame „Didysie mūsų“, „Dijūta kalnalis“, einame rateliu apie šventovės akmenis.
  • 14.50 Šventinio Viralo srėbimas. Jorės giros ir sulos ragautuvės.Apeiginės kiaušinienės kepimas. Suneštinės vaišės. Vaišiname vieni kitus.
  • 16-17 Krivio Jauniaus skaitymai „Krivio Jauniaus Išminties pamokos“. Į mus žiūri Krivio Jauniaus nuotrauka. Krivė uždegta žvakę siunčia per rankas į Aukurą. Skamba Krivio Jauniaus  „Perkūne“. Kalba Krivė Inija Trinkūnienė, Vaidila Jonas Vaiškūnas, Garbės Vaidila dr. Dainius Razauskas. Viską apvainikuoja „Jovaras“.

***

Etnografinėje sodyboje:„Margi stiklai“ – Dalios Stalauskienės paveikslų ant stiklo paroda; „Juostų pynimo tradicija: Žmonės ir spalvos“ – aukštaitiškų pintinių juostų paroda.
Žvaigždžių skliaute: „Mūsų Krivis Trinkūnas“ – Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų paroda.

PRAŠYMAS

Būkite geri, atvažiuodami nepamirškite ŠAUKŠTŲ ir DUBENELIŲ viralui, STIKLINIŲ – girai ir sulai, MARGUČIŲ, JORUČIŲ – vaišėms, ridenimui, ŽVAKIŲ – apeiginei ugniai, PAPUOŠALO  – įsišventimui į romuvius, AKMENS – Perkūno šventovei, VAIŠĖS – draugui/ei.

PATARIMAI

Nakvoti patariame:

  • Kas nebijo šalnos – savo palapinėje Etnografinėje sodyboje.
  • Kaimo turizmo sodyboje „Pas Ilona“ (susitarti tel. 8-603 21055).
  • Observatorijoje [GERA ŽINIA]: 04.27-28 d. Centriniame Molėtų observatorijos pastate – 23 vietos. Dar 4 vietos, jei labai reiktų, yra prof. V. Straižio korupse. Su patalyne 20 eur už 1 lovą, jei savo atsivežate tai po 15 eur. Skambinkite: 8-674 21316.
Atgal