VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Vyr. redaktoriaus straipsniai

2012 01 13. Pirmasis politinis kerštas

Algirdas Pilvelis

Rengiant  1991 m. sausio 4 d. „Lietuvos Aido“ numerį, buvo gautos 6 užuojautos dėl Irenos Ozolienės ir Romualdo Ozolo sūnaus Džiugo žūties. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama Kazimiros Prunskienės, irgi pareiškė užuojautą Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojui Romualdui Ozolui dėl skaudžios nelaimės – sūnaus netekimo. Po šio jaunuolio mirties manyta, kad vienas Lietuvos Atgimimo sąjūdžio steigėjų Romualdas Ozolas dėl 18-mečio sūnaus Džiugo netekties palūš. Iki šiol dar neištirta, kas galėjo užsakyti tokią žiaurią piktadarystę.

Parlamente tuo metu buvo svarstomas žemės grąžinimo buvusiems savininkams ir paveldėtojams natūra klausimas kompensuojant  už tą žemę, kuri panaudota miestų, rajonų ir miestelių valstybinėms reikmėms, užstatant gyvenamaisiais namais. Pasigirdo balsų, kaip bus su tais nuskriaustaisiais, kurie 45 metus pusvelčiui naudojosi svetimu geru. O ką reiškia gamybos objektų grąžinimas savininkams?

Nueinanti  nuo politinės arenos partija buvo sumaniusi tapti vadovaujančia ekonomikai: privatizaciją atlikti parduodant dalį valstybinio turto. O pinigėlių buvo pasirūpinę. Prie kiekvienos gamyklos sukūrę po kelis kooperatyvus, jie „nusunkė“ – „numelioravo“ visų uždirbtus pinigus (per valdiškų žaliavų ir kooperatinių prekių kainų skirtumą) į savo kišenę. Taigi dabar betrūko įstatymo dėl turto pardavimo. Ir jie papurto pinigų maišus. Taip iš politinių diktatorių tampama ekonomistais. Tik visa bėda – Parlamente per daug deputatų, kurie supranta šią suktybę ir priiminėja jiems – buvusiems funkcionieriams – visai netinkamus įstatymus. Antai antispekuliacinis įstatymas, Vyriausybės ir kairiųjų frakcijos parlamentarų nuomone, labai trukdąs kurti laisvą rinką. Sutrukdė Vyriausybei parlamentarai sąjūdininkai ir kainas pakelti nuo sausio 7 d. O buvo sumanyta labai šauniai: tuščias lentynas užversti 7 kartus brangesnėmis prekėmis. Ir tai daryti neparengus ir nepriėmus gyventojų nuostolių kompensavimo sistemos, nesukūrus rinkos stabilizavimo priemonių, neperžiūrėjus žemės ūkio produktų supirkimo kainų, nesutvarkius prekybos būtiniausiomis prekėmis, kurios bus parduodamos gyventojams pagal talonus ir korteles. Ko siekė Vyriausybė tokiu kainų paleidimu? „Pradėti ekonominę reformą iš priešingos pusės, - tai galimybė leisti pasipelnyti spekuliantams“, - rašė tuomet valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“.

Vicepremjeras Romualdas Ozolas, prieš pradėdamas eiti aukštas pareigas, iš latvio persivardijo lietuviu, pakeitė tautybę dėl pareigų. Gal tai ir lėmė jo sūnaus Džiugo žūtį? Žemės reformos įstatymas  priimamas Aukščiausiojoje Taryboje ekonominės blokados sąlygomis.

Prof.V.Landsbergis pakeliui į Norvegiją sustojo  Taline, ten susitiko su Estijos AT pirmininku Arnoldu Riuiteliu. Apie ką  tuomet kalbėta Estijoje, težino tik prof. V.Landsbergis. Valstybės laikraštyje „Lietuvos Aidas“ 1991 metų sausio 3 d.  prof. V.Landsbergis pasakė: „Mano vizitas į šią šalį planuojamas dviem dienoms. Esu pakviestas į tarptautinę politinę konferenciją, kurioje padarysiu pranešimą. Numatytas susitikimas su Norvegijos Ministre pirmininke Gru Harlem Brundtland, Užsienio reikalų ministru ir kitais vyriausybės nariais.“

Prof. V.Landsbergis, savo aplinkoje kalbėdamas apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir stiprinimą, ne kartą nuoširdžiai minėjo, kad sena komunistė K.Prunskienė nesuvokia tolesnio atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės kelio, kurį XX a. pradžioje grindė 20 signatarų. Tarp jų buvo lietuvių tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Vileišis ir kiti aktyvūs demokratinės Lietuvos valstybės pagrindų, jos modelio kūrėjai. Ir tai jie atliko labai sėkmingai. Ir tik dvidešimt žmonių! Tuo tarpu atkuriant nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. signatarais panoro tapti ne tik 35 Atgimimo sąjūdžio lyderiai, bet ir dar apie 100 žmonių. Jie tos dienos posėdyje turėjo pasirašyti prof. V.Landsbergio suredaguotą Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Ir jie dabar save lygina su anais 1918 m. Vasario 16-osios signatarais. Tai tam tikra prasme nesusipratimas. Manyčiau, kad tikriausiai Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo posėdžio metu reikėjo išrinkti 20 labiausiai nusipelniusių Atgimimo sąjūdžio atstovų. Tai būtų buvęs tikras ryšys su anų laikų signatarų dvidešimtuku.

Atgal