Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 04 06. Dangus – prisikėlimo raktas
Algirdas Pilvelis
Pasitinkant Šv.Velykas siela rengiasi skrydžiui. Jokia senatvė neiškeis vilties į amžinybę. Melsvuojančių gėlyčių skardis. Skaudi realybė - mažas taškelis. Viskas kitaip nušvinta. Pavasaris. Mano širdy ošia jo dvelksmas, keliantis mane. Tėvynė ilgisi Prisikėlimo 2012-ųjų pavasarį. Mes už šviesą ir tiesą. Mūsų akys krypsta į aukštybes. Mes atmetame išnykimą, beprasmišką mirtį. Mums reikia pavasario, gyvybiškumo, gyvybės klestėjimo. Velykų išvakarėse XXI amžiaus žmonija trokšta šviesos, džiugaus širdies plakimo.
Nuo ko šiandien mirštama raudant motulėms, ką šnabžda skaičiai ir lietus, krintantis ant vos besikalančių iš juodų viršūnių pumpurų? Kai lyja dangaus spalvomis, pasaulis laukia Prisikėlimo. Miestui ir pasauliui nuskambės viltingas Popiežiaus žodis. Pasaulis lyg didžiulis kaimas.
Prisikėlusysis - Dievas ir žmogus. Amžinybės kelyje visada būna didingų, kilnių, šviesiausių valandų. Jo paliepimą įkvepiu su oru į krūtinę. Su kokiais žodžiais Jėzus prisikelia ir kokią ištaria išmintį. Tą akimirką lyja žvaigždėmis. Įkvėpta gyvybė išsiskleidžia. Matau Prisikėlimo elektroninį XXI amžiaus džiaugsmą, bet skaitau ir iš Šv. Onos bažnyčios gotikos plytų rašto apie nueitus vingrius kelius, mokausi nuolatos jausti.
Per daug šviesos gali ir akinti. Ar gali taip atsitikti, jei žmogus tiki amžinybe? Žmogaus tikėjimas - pavasaris įveikia laikinumą. Ryšys su Dievu - palaima ir pergalė. Tačiau ir išvirkščia laimės pusė žvelgia šaltai, klastingai. Beviltiška mirtis. Miestui ir pasauliui - saulės luotas su dvylika mokinių – tai žydėjimas Kristaus šviesoje.
Nežinomybės žibuoklėmis gaivina pavasaris. Ant laukų nutupia paukščiai. Skleisis žiedai. Krutės naujos šeimynos. Klestės žydėjimas. Aušros dulkelėse prasišviečia prisikėlimas.
Kristaus iššūkis mums visiems, mūsų likimams su vilties sparnais. Kaupiuosi, laukiu, viliuosi. Toli toli matau - visose giriose spalvas piešia Kristaus rankoje vilties lelija. Aleliuja! Kristus prisikėlė! Nuo Romos Katedros iki Vilniaus Gedimino pilies - plazdančių spalvų erdvė, užtekanti Šviesa. Šviesusis Prisikėlimas!
Ar galima pamiršti 2004–ųjų Prisikėlimą, kai nuovargį įveikęs Popiežius Jonas Paulius II baigė Šv. Velykų iškilmes. Žmonija medėsi už tai, kad įgautų drąsos išvien pasipriešinti daugybei blogybių, Jonas Paulius II Velykų sekmadienį ragino žmoniją pasipriešinti nežmoniškam terorizmo reiškiniui ir karštai meldėsi. Jau daug užtekėjo pavasarių nuo 2004–ųjų Velykų, ir popiežiai, Kristaus vietininkai žemėje, melsdavo prisikėlusio Kristaus, kad kiekvienas žmogus tikėtų, mylėtų Dievą, visą pasaulį ir vieni kitus. Kiekvieno viltis kupina Atgimimo pavasario. Metai eina po metų, daug kas keičiasi, bet ir lieka sustingę. Žmogus tobulėja, bet per lėtai. Neužtenka vienos ir net kelių kartų, pasaulyje chaoso nemažėja. Ko reikia 2012- ųjų pavasarį kuriamai giesmei dangui? Visa gyvena mūsų širdyse - ir kairė, ir dešinė. Šviesusis Atgimimas tepalaiko darną ir visų sutarimą.
Valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“ iš visos širdies sveikina Lietuvos žmones! Džiugių Šv. Velykų!
Atgal
.jpg)
