AKTUALIJOS
07.20. LIETUVOS POLITIKŲ NACIONALINIAI DARBO YPATUMAI
Dr. Algirdas Kavaliauskas
LŽS narys, Nusipelnęs Lietuvos kaimo rašytojas
Senovėje
Jau senovėje žmonės suprato, kad jų geresniam bendravimui būtina tvarka. Radosi ieškantys, bandantys, kuriantys, įtakojantys tarpusavio bendravimo tvarką. Atsirado politika ir politikai.
Senovės Graikijoje mąstytojo Sokrato mokinys Platonas, stebėdamas žmonių sąveikavimą, išskyrė tris socialinius luomus ar sluoksnius: valdovų, gynėjų ir gamintojų. Pastarieji turėjo polinkį gamybai, gynėjai pasižymėjo narsa, o valdovams būdinga išskirtinė išmintis.
Socialinį gyvenimą vaizdavo valstybės utopijoje. Anot jo, valstybė turinti siekti teisingumo vadovaudamasi visiems bendru tikslu ir pajungdama tam asmeninius interesus. Su griežtai apibrėžta funkcija individas tėra visuomenės organizmo dalis. Ilgainiuidalis pavadinta sraigteliu, o mokymas evoliucionavo: kiekvienas gali valdyti valstybę. Ir traktorininkas, ir melžėja. Matyt, ne. Gal todėl panašiai valdoma didžiausia imperija XIX a. pabaigoje subyrėjo.
Parlamentas
Pasirodo, valdyti reikia mokėti, sugebėti. Reikia žinių, kurios savaime nėra vertybė. Reikia jas suprasti ir mokėti taikyti gyvenime. Taip bandoma daryti nuo senų laikų per polių demokratiją – liaudies valdžią su visų piliečių renkamais liaudies atstovais. Išrinkimas yra ypatingas procesas su dvasios polėkiu ir žodžių, dažnai besiskiriančių nuo darbų, ekvilibristika, tai tragedija ir komedija, paprasčiau pasakius, – gyvenimas. Išrenkama aukščiausia valdžia – parlamentas. Žodis kildinamas iš prancūziško žodžio kalbėti. Lietuviškai sakant– kalbėtuvė, kalbykla. Kai kurių lietrusių ironiškai vadinama govorilnė. Kaip bevadintume, esmės nepakeisime: iš ten išgirstame ir protingų dalykų, ir, anot premjerės, kliedesių. Na, jeigu sveikuoliai kliedi, tai gal jie nebevisai sveiki...
Seimas- spalvingų asmenybių rinkinys
Iš politikų išgirstame ir protingų dalykų, ir, anot premjerės, kliedesių
Dviračio nebeišradinėsime – visi suprantame, kad kalbame apie aukščiausią šalies valdymo organą – Seimą. Šalies Konstitucijoje apibrėžta, jog Lietuva yra parlamentinė respublika. Todėl ne paslaptis, kad parlamentarai yra gyventojų akyse tarsi po padidinamu stiklu. Jeigu ne asmeniškai, tai iš žiniasklaidos žinome, kad tai spalvingų asmenybių rinkinys, siekiantis padėti prie Baltijos, Nemuno ir NėriesGerovės valstybėspamatus.
Vaivorykštė
Spalvingi ir labai skirtingi parlamentarai stengiasi savo srityje būti nepralenkiami. Per tas lenktyniavimo pastangas pradėta žvairuoti į spalvas, kai kam jos tapo nepakenčiamomis. Nieko nepadarysi – įvairovė. Kiekviename žmoguje įvairovė, tai ko norėti iš žmonių visuomenės. Yra kaip yra. Vienas,galima sakyti, dėl žmonijos aukojasi alkoholio išgėrime – eksperimentuoja, kiek vyras gali išgerti alkoholio ir išlikti gyvas. Dirba, pluša, prakaituoja. Riboja: didina pirkėjų amžių, pardavimo laiką ir kt. Kai kas net teigiamus darbo rezultatus suranda ir apskaičiuoja! Štai šitaip ir ne kitaip. Tauta, istorijos išmokyta, važiuoja apsiprekinti pas kaimynes.
Kiti mankštinasi meilės srityje. Be aistringų dėdžių, žvilgsnis sustoja prie jaunimo. Kai kuriose savivaldybėse jauniausias vyras, tapęs tėčiu, buvo 15 metų. Visa tai šiais laikais lyg ir suprantama, bet kur tas tautos prieaugis? Nyksta Lietuvos kaimai. Sakysime, Visagino šv. apaštalo Pauliaus parapijos klebonas, visaginiečių katalikų, ir ne tik jų, gerbiamas ir mylimas kunigas Vidmantas Rudokas, sveikindamas Valstybės dienos – Liepos 6-osios, proga, rašo: buvau kaime, pas mamą, ką tik sugrįžau! Kaime visiškas štilis... žmonės susenę, jaunimo nėra...deja ,tokia realybė.
Visagino „Verdenės“ gimnazijos tikybos mokytoja, aktyvi savanorė ir visuomenės veikėja Diana Naglinskienė ir šįmet su minėtu klebonu paruošė bei pirmąją Komuniją priėmė gražus jaunimo būrelis. Tačiau pokalbyje tikybos mokytoja ir savanorė Diana Naglinskienė liūdnai pastebi, kad su prabėgančiais metais jaunimo mažėja. Neteko patirti, kad politikai, jeigu tai neliečia jų interesų, labai rūpintųsi kaimo ir jaunimo reikalais.
Įvairaus rango politikai ir be jaunimo problemų sprendimo darbo turi. Štai politikas dedasi apatinių vyriškų rūbų siuvimo žinovu: kiek ir kur vyrų apatinėse kelnaitėse turi būti užtrauktukų, ir savo sukurtą šedevrą iš garbingos tribūnos demonstruoja visai Lietuvai. Kitas žangleruoja su nesavo, bet paverčiamais savo, vertybiniais popieriais, o teisėtvarka neužčiuopia siūlo galo, kad išvyniotų įtartiną kamuolį, nesuranda nusikaltimo sudėties. Panašių pavyzdžių rasime užtektinai. Natūraliai kyla klausimas: kieno interesus jie gina? Atsakyti nebus paprasta. Tesižino jų rinkėjai. Tačiau vienas klausimas bene visiems kirba: kieno interesus atstovauja valdančioji dauguma.
Bosingas
Iki XXI a. pradžios žmonių visuomenėje įsigalėjo labai didelis socialinis turtinis susiskaldymas. Palaipsniui ryškėjo įtakos sferos ir dalies visuomenės negalavimas užsikrėtus, žinoma, ne korona virusu, kaip pastaraisiais metais pandemija mus prigąsdino, o žymiai baisesnėmis bacilomis – beribiu žmogaus gobšumu, korupcija, paperkamumu, nesąžiningumu, parsidavėliškumu, neatsakingumu, begėdiškumu ir kitomis panašiomis, bet ne mažiau baisiomis, žmogų naikinančiomis bacilomis, sunkiai gydomais ir neišgydomais socialiniais virusais, kurie neaplenkia ir politikų.
Sužinojome apie mobingą darbe. Tai grubus žmogaus teisių pažeidimas. Skaudūs atvejai šalyje sukrečia. Mobingas žaloja žmonių gyvenimus, alina sveikatą...
Rudenį minime, švenčiame boso dieną. Kai kam tai nusigertuvių iki žemės graibymo diena. O kaipgi neišgersi į boso sveikatą, kai dažnas nuo jo daugiau ar mažiau, ar net visiškai, priklauso. Galite būti visai nesuprastas. O tai pavojinga. Sakysime, dirbate įstaigoje ir nesate tos pačios, kaip bosas, partijos nariu ar apskritai jokiai partijai nepriklausote. Bosas padaro tvarką: arba tampi jo partijos nariu, arba traukiesi bosui iš kelio. O ką daryti, jeigu žmogui nebe daug liko iki pensijos? Žmogus su viskuo sutinka. Tai partijos augimo rezervas. Fundamentas, kuris kelia bosą.
Skriaudžiamas, prievartaujamas žmogus tarp užtarėjų randa žiniasklaidą, kuri vėlgi yra perdėm susiskaldžiusi. Žiniasklaidos stebėsenos svetainėje skelbiama, jog 44 politikai, valstybės tarnautojai ir jų sutuoktiniai 2019 m. Lietuvoje valdė kas dešimtą žiniasklaidos priemonę. Iš viso šalyje veikė 1125 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijo stotys bei naujienų agentūros. Žmonės gali pasirinkti jam patinkantį variantą, todėl įtakingų politikų – bosų norai didžiuliai – pažaboti žiniasklaidą. O apynasriai, jų žąslai yra įvairiausi. Tai, žinoma, didina rašančiojo, spausdinančiojo savicenzūrą ir riboja jų saviraišką.
Klaidinimai
Taip jau gyvenime išeina: vieniems atrodo, kad klaidinama, kitiems priešingai. Susidaro įspūdis, kad kartais žiniasklaidos vartotojai klaidinami apgalvotai, iš anksto pasiruošus, kartais susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ir pan.
Daugumas suprantame: maisto kainoms kilti turi būti, pasakykime suprantamiau, rimta priežastis. O tai kiek ta priežastis rimta ar nerimta, sprendžiame ne mes. o tie, kurie gali tai spręsti. Ten. Iš čia, kur nesimato, didelės elektros ir dujų kainos. Taip. Kas gali paneigti, kad mūsiškiai aklai tuo pasinaudojo ir pakėlė kainas. Anot kai kurių žinovų, kainos vis tiek kils ir visai nesvarbu kada.
Įsigilinkime į senjorų pasvarstymus. Sakykime, pakelti atlyginimai 9 procentais. Malonėkite paaiškinti, kaip tai suprantate. Kai kurių senjorų manymu, turtingieji kurmiai (prisimenate vaikystės multfilmą?) padidino savo pelną, nes skirti pinigėliai bus išleisti pabrangusio maisto, drabužių ir kitų būtinosios reikmės pabrangusių prekių įsigijimui, prekėms apmokėti. Taigi politikai pasididino savo įtakingumo ir savo populiarumo procentą, ir pelną paprastų žmonių sąskaita, kurie dar kažkodėl turėtų politikams, kurie juos apiplėšia, dėkoti. Žinoma, pas mus niekas nedraudžia turėti ir kitokią nuomonę.
Čia tik mažytė dalelė pavyzdžių, jų viso spektro straipsnyje aprėpti neįmanoma, bet bendrą vaizdą susidaryti galima.
Olimpe
Gyvenime žinome pasitaikančių įvairiausių olimpų, kitų kartais kitaip pavadinamų. Mes, jeigu tikėsime žiniasklaida, pasiekėme kyšininkavimo olimpą. Pasiekimas, kuriuo dauguma lietuvių nesidžiaugia.
Prisimenate, buvo sukeltas padėkos judėjimas už gydytojų atliekamas pareigas. Nors mažiuką ačiūką norėta įteisinti. Nors mažutėlį, bet jau nebe slapčia į gydytojo chalato didelę kišenę įbrukamą, įdedamą. Anot vieno Visagino ligoninės gydytojo, sveikatai pinigų gailėti nereikia! Neįprastas vajus patyrė fiasko. Neišdegė. Ačiai, ačiūkai nebuvo įteisinti. Paskui dienos šviesą žiniasklaidoje išvydo keisti straipsniai – jeigu gydytojams ir teisėjams būtų padidinti atlyginimai, jie nebeimtų kyšių. Matote, kaip efektyviai galima kovoti su tokia blogybe. Vyriausi amžiumi gyventojai tuo netikėjo, bet ne jie valdžioje, nuo jų tokie dalykai nepriklausė. Palaipsniui buvo paruošta visuomenės opinija. Ir teisėjams, ir gydytojams pakelti atlyginimai. Ir ką? Anksčiau duoto kyšio dydis gavėjo nebetenkino, reikėjo adaptuotis prie naujų sąlygų – kyšis padidėjo. Suprantama, nekalbame nei apie visus teisėjus, nei apie visus gydytojus, užtenka tų, kurie buvo įvardyti žiniasklaidoje. Todėl visai suprantama, kad kai kurie valdžioje esantys politikai norėtų žiniasklaidai uždėti apynasrį. Jų norai labai suprantami, kylantys iš savanaudiškų paskatų.
Tai bent!
Žmonių bendravime pagarba yra vienas svarbiausių dalykų. Politikai tikisi rinkėjų pagarbos. Iš savo išrinktųjų į valdžią žmonės tikisi pagarbos savo aukštesniesiems poreikiams, kultūros specialistų darbui ir šalies išlikimui, pažymi Visagine dirbanti kultūrologė Dalia Savickaitė. Tikrai taip: bendravime pagarba, lydinti paritetą, labai svarbi.
Nėra lengva suprasti žmones, juo labiau, kaip sakoma, praėjusio laikotarpio žmones, bet ir patiems žmonėms nėra paprasta susigaudyti. Tai esą buvo sumaišties laikotarpio nerimo laikai. Bet ir vėlesnių laikų vyriausybės netesėjo, ką valdantieji žadėjo. Kaltų niekada nėra, bent jau neįvardyti.
Įvardintas spalvingas nepaprastų politikų, paprasčiau vadinamų pensininkų rinkinys, kartais pavadinamas pensininkų prieglauda. Pensininkai nelygu pensininkams. Dėl įvairios kultūros, išprusimo, išsilavinimo dažnai primenantys begėdžius įvairialyčius melagius, kitaip tariant, žadėtojus, kurie netesi pažadų.
Praėjusiais metais konservatorių atstovas Seime, ne lietuvių tautybės, pareiškė visai Lietuvai, kad reikia būti mažiau lietuviu, o daugiau žmogumi! Visko girdėjome, bet tokio dalyko dar nebuvome išgirdę. Sekundėlę įsivaizduokime, kad Izraelio Kneseto narys būtų viešai pareiškęs: reikia būti mažiau žydu, o daugiau žmogumi. Neįsivaizduojate? Taigi. Lietuvos politikai sklidini nenuspėjamų ypatumų. O kad ypatumai nenuspėjami ar nelabai nuspėjami, tai žmonės juos ir išrenka. Svarbu jų iškalba ir išmonė. Atrodo, rinkėjui nebūtina galvoti...
Imkime dvi politikes, tapusias ministrėmis, ir parodžiusioms, kai kurių senjorų manymu, tikrąjį savo veidą. Viena per Lietuvos Valstybės šventę prie savo gyvenamojo namo neiškėlė Lietuvos trispalvės, užrašuose buvo pažeistas Valstybinės kalbos vartojimo įstatymas ir kt. Kita, net nepasidomėjusi Lietuvos Konstitucija, siūlo faktiškai įteisinti daugiakalbystę. Siūlo... O gal staiga... Prisimenate, mūsų premjerai buvo žiniasklaidos įvardyti nuolaidžiaujančiais bestuburiais? Gal iš praeities likęs nuolaidžiavimo įpratimas, todėl nemokama derėtis kaip lygus su lygiu. O kai kurie partneriai ir jų tautiečiai Lietuvoje prie to yra pripratinti.Ar neatrodo, kad tokia ydinga ir gėdinga praktika tęsiama.
Gal išeitis
Šalies Seimo rinkimų įstatymas aptartas ir aptariamas žiniasklaidoje. Kai kurių teisininkų nuomone, kandidatai į Seimo narius vienmandatinėse rinkimų apygardose neturi tokių pat sąlygų, kaip kandidatai daugiamandatėse rinkimų apygardose. Rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą atveju kiekvienas rinkėjas turi du balsus, kurių vienas atiduodamas už vienmandatės apygardos kandidatą, o kitas už partijos sąrašą, kurį galima reitinguoti. Šios sistemos ydingumu nesunku įsitikinti. Imkime paskutinius dvejus Seimo rinkimus: nemažai kandidatų, tarp kurių pasitaikė net partijų lyderiai, vienmandatinėse rinkimų apygardose nebuvo išrinkti. Pralaimėjo rinkimus! Pralaimėjo! Negavo žmonių pasitikėjimo, o sėdi ten, kur praktiškai neturėtų būti, nes, matote, jie išrinkti pagal partinį sąrašą! Taip, kai kurių senjorų manymu, yra labai neteisinga. Dėl šios priežasties net patys teisės žinovai kritikuoja Rinkimų įstatymą, o parlamentas žmonių įvairiausiai, suprantama, neigiamai, pravardžiuojamas.
Kol nesugalvota kitokia, suprantama, geresnė, rinkimų sistema, siūlome, mūsų įsitikinimu, teisingesnę už dabartinę. Atsisakykime daugiamandačių rinkimų struktūrų. Nebereikia brangiausios pensininkų prieglaudos! Vienmandatėse žmonės gali labiau pažinti kandidatus ir balsuoti už tinkamiausią. Sakote, gali visko pasitaikyti. Gali. Bet tai pasitaikys vienas kitas.
Siūloma rinkimų sistema nenustato jokių lubų ar kartelių partijoms ir remiasi tik rinkėjų pasirinkimu, daugiausia priklausančiu nuo kandidato dalykinių savybių. Norinčios rinkimuose dalyvauti partijos, interesų grupės, komitetai, pavieniai asmenys, sutinkamai su kandidatų registravimo tvarka, gauna savo numerį. Išrinktus nesunku suskaičiuoti ir atskirai, ir pagal priklausomumą partijoms.
Kai kurių teisininkų nuomone, kandidatai į Seimo narius vienmandatinėse rinkimų apygardose neturi tokių pat sąlygų, kaip kandidatai daugiamandatėse rinkimų apygardose. Rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą atveju kiekvienas rinkėjas turi du balsus, kurių vienas atiduodamas už vienmandatės apygardos kandidatą, o kitas už partijos sąrašą, kurį galima reitinguoti. Šios sistemos ydingumu nesunku įsitikinti. Imkime paskutinius dvejus Seimo rinkimus: nemažai kandidatų, tarp kurių pasitaikė net partijų lyderiai, vienmandatinėse rinkimų apygardose nebuvo išrinkti. Pralaimėjo rinkimus! Pralaimėjo! Negavo žmonių pasitikėjimo, o sėdi ten, kur praktiškai neturėtų būti, nes, matote, jie išrinkti pagal partinį sąrašą! Kai kurių rinkėjų manymu, yra labai neteisinga. Dėl šios priežasties net patys teisės žinovai kritikuoja Rinkimų įstatymą, o parlamentas žmonių įvairiausiai, suprantama, neigiamai, pravardžiuojamas.
Kol nesugalvota kitokia, suprantama, geresnė, rinkimų sistema, siūlome, mūsų įsitikinimu, keisti į teisingesnę už dabartinę.
Atgal
.jpg)
