AKTUALIJOS
12.12. Palinkėkime vieni kitiems ramybės
Algimantas Rusteika
Klausia, ar karo Ukrainoje grėsmė reali? Atsakymas – taip. Nes didžiųjų žaidėjų sprendimų priėmėjai karo atnaujinimu suinteresuoti ir turi realių savo galių, valstybingumo išsaugojimo ir stiprinimo lūkesčių.
V.Putinas rengiasi būsimiems prezidento rinkimams. Asmeninis jo ir aplinkos interesas – juose dar kartą nugalėti. Priemonės rinkėjams patriotiškai nusipirkti – galutinis susivienijimas su Baltarusija ir nedidelis, pergalingas karas, kuris visada sutelkia elektoratą ir gelbėja valdžią sunkiose situacijose bet kurioje šalyje. Valstybinis interesas – galutinai nubrėžti raudonas linijas NATO plėtrai, kurių niekas nedrįstų jokiomis aplinkybėmis peržengti.
Tikslas ne nukariauti visą Ukrainą ir paskęsti partizaniniame pasipriešinime, niekas to ir neplanuoja. Paimti Mariupolio koridorių iki Odesos, sujungti Krymą ne tik tiltu su žemynine Rusija ir aprūpinti jį vandeniu, atkirsti Ukrainai priėjimą prie jūros ir palikti ją pačiai uždusti ekonomiškai, vidinės visuomeninės ir politinės suirutės chaose – visiškai kariniu atžvilgiu įgyvendinamas uždavinys.
Na, o po to senu V.Putino politikos metodu – pagaminus karą pardavinėti taiką bejėgiams ir išglebusiems europiečiams, kurie vardan dujų ir savo biznių interesų su viskuo (kiek pasilaužę) de facto sutiks, palikdami galioti de jure “vertybinės politikos“ deklaracijas dešimtmečiams Palestinos pavyzdžiu.
Amerika, negalinti vienu metu kariauti dviejų didelių karų, dėl prioritetų jau apsisprendė. Jiems gyvybiškai būtina spręsti klausimą su Kinija, ko nepadarius ne už kalnų Amerikos supergalios pabaiga. Ekonomiškai ir kultūriškai ateitis jau pralaimėta, politiškai jau pralaimima, laikinai dar liko senkantys finansiniai centrai ir karinė galia, kurioje pranašumo dar ribotą laiką yra. Didelis konfliktas visose srityse su Kinija – tik laiko klausimas.
Amerika jame turi šansų vieninteliu atveju – jei iš žaidimo bus eliminuota ir Kinijai negalės padėti Rusija. Tam labai pravartu būtų įvelti Kremlių į ilgą, sekinantį karinį konfliktą su Ukraina, kuris po kelis metus trukusios pergalės euforijos sukeltų dideles ir sunkias vidines pasekmes.
Amerika net nesirengia jokių pajėgų Ukrainoje naudoti. Geriausiu atveju atkirs Rusiją nuo pasaulinės bankų sistemos, įšaldys sąskaitas, kam Rusija jau neabejotinai po 2014 metų yra pasiruošusi, patieks kokios nors ginkluotės Ukrainai, imsis diplomatinių žingsnių ir t.t. Realiai ginklu kažkiek gins NATO valstybių sienas, nes to nepadarius Amerikos galios geopolitinis krachas būtų momentinis.
V.Zelenskio, taip nieko ir nenuveikusio po išrinkimo savo pažadams tesėti (nors paliktas vienas ir negalėjo to padaryti, bet argi kam Ukrainoje tas įdomu?), situacija leidžia tik kaupti pajėgas tam, kas neišvengiama, sakyti kalbas ir tikėtis to, kas neįmanoma. Palinkėkime ukrainiečiams stiprybės, kurios tikrai gali prireikti.
Nusiraminkim, branduolinio karo nebus, tokio scenarijaus niekas rimtai ir nesvarsto. O ar galima kitokio karo išvengti? Taip, V.Putino ir Dž.Baideno derybose bus bandoma suderinti interesus ir maksimaliai pasiekti to, kas įmanoma diplomatinėmis priemonėmis, kad nereikėtų mokėti už savo realius interesus didesnės kainos ir būtų galima išvengti neprognozuojamos įvykių griūties.
Šiose derybose geresnes išeities pozicijas dėl esamos geopolitinės situacijos neabejotinai turi Maskva, o atsižvelgiant į asmeninius Dž.Baideno sugebėjimus tai dar labiau akivaizdu. Man šios derybos labai primena Molotovo-Ribentropo susitikimą, kai šalys jau buvo priėmę vidinius sprendimus ir reikėjo tik nustatyti interesų ribas būsimose permainose.
Apie mūsų “diplomatijos“ vaidmenį šiame kontekste neverta net kalbėti. Ji dar net neprasidėjus įvykiams sugebėjo pastūmėti A.Lukašenką į Rusijos glėbį, prarasti geležinkelių ir uosto krovą ir susipykti su didžiausia ekonomine pasaulio galia, su kuria skaitosi visos iki vienos valstybės. Prarasti šimtai milijonų, o jokios, net menkiausios politinės ar ekonominės naudos iš to nei už centą negauta. Pasižiūrėkime į šiuos ukrainiečių vaikinus, kuriems gali tekti žūti dėl didžiūnų interesų.
O mums belieka tikėtis, kad Lietuva išnyks tik iš Kinijos muitinės sąrašo. Palinkėkime vieni kitiems taikos.
Atgal
.jpg)
