VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

AKTUALIJOS

01.03. ES Komisijos darbo klausimais programinės gairės

Soc. m. dr., M. Rastenytė

2021 m. Komisijos darbo programa glaudžiai susijusi su Europos ekonomikos gaivinimo planu, ekonomikos gaivinimo priemone „NextGenerationEU“ ir padidintu 2021–2027 m. ES biudžetu. Pagal ekonomikos atgaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę pirmaisiais esminiais ekonomikos atgaivinimo metais bus skirta precedento neturinti 672,5 mlrd. EUR vertės dotacijų ir paskolų suma. Tuo tarpu valstybės narės rengia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose išdėstomos reformos ir investicijos, suderintos su ES žaliosios ir skaitmeninės politikos tikslais

Vyresnio amžiaus asmenų nuomone, dabartinė ekonominė situacija bei tendencijos darbo rinkosyra nepalankios tiek vyresnio amžiaus asmenims, tiek ir jaunimui. Jaunimas susiduria suintegracijos į darbo rinką sunkumais: patirties neturėjimas apriboja geresnio darbo susiradimogalimybes bei didina konkurenciją darbo paieškos procese. Vyresnio amžiaus asmenų situacijądarbo rinkoje nulemia prastėjanti sveikata, negalėjimas dirbti fizinės jėgos reikalaujančio darbo,negebėjimas savęs reprezentuoti darbo pokalbyje. Darbo/profesinė sritis, vyresnio amžiausasmenų nuomone,  gali būti tam tikras diskriminuojantis veiksnys: tam tikrose specifinėse darbosrityse yra svarbūs fizinio kūno standartai, energingumas,net  tam tikri grožio reikalavimai.

Pastarieji reikalavimai yra aktualūs ir svarbūs aptarnavimo ar fizinės jėgos reikalaujančiojedarbo srityse, tačiau yra darbo sričių, kuriose yra svarbios ir vyresnio amžiaus darbuotojųkompetencijos, tokios, kitos užsienio kalbos mokėjimas (šiuo metu – rusų kalbos), sukauptapatirtis ir turimos žinios tam tikrose specifinėse darbo rinkos srityse. Nepaisant minėtų galimųdiskriminuojančių veiksnių, vyresnio amžiaus asmenys pritaria nuomonei, jog darbo rinkoje yrasvarbus gebėjimas save reprezentuoti, palankiai save vertinti, pasitikėti savo jėgomis, įgytapatirtimi ir sukauptomis žiniomis.

Pažymima,jog paklausiausias darbuotojas darbo rinkoje yra maždaug 30-45 metų amžiaus, turintisatitinkamą išsilavinimą bei sukaupęs tam tikrą darbo patirtį. Remiantis informantų nuomonėmis,darbo paieškos sunkumai prasideda maždaug nuo 50 metų ir laikotarpis nuo 50 iki 65 metųamžiaus yra įvardijamas kaip sudėtingas amžiaus tarpsnis įsitraukimo (socialinės įtraukties) įdarbo rinką kontekste.

Senstanti Lietuva turi nepraleisti progos prisitaikyti  pokyčiams

Lietuvos visuomenė sensta dvigubai greičiau nei Europos Sąjungos. Senėjančios visuomenės pokyčius lemia mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir nepalankios migracijos tendencijos. Jau 2050 metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventoų bus  50 metų ir vyresni.   

Senstančios visuomenės klausimus šalyje tikslinga būtų spręsti atsižvelgiant į konkrečias sąlygas vietoje, šalyje, kadangi darbo ištekliai  vykdo pastovią veiklą ne tik visuomeniniu, bet ir namudiniu būdu, atlikdami įvairius darbus, susietus su namų ūkio vedimo, kitų šeimos narių bei giminaičių poreikių tenkinimo veiksmais. Namudinė veikla plačiai paplitusi mūsų šalies praktikoje tik dėl nepilnos apskaitos, kai ne registruojamas vaikų priežiūros, senelių globos namų sąlygomis darbas,   apskaitos išskaidytos įvairaus lygmens ir trukmės strateginiuose dokumentuose bei statistikos duomenų bazėse neatitinkančiuose realybei byloja apie šios  visuomenės dalies nepakankamą dalyvavimą   ekonominėje- namudinėje  veikloje.

Priešingai nei JAV, Japonijoje, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse  vyresnio amžiaus gyventojų grupė yra sąlyginai maža.  Vyresnio amžiaus žmonės darbo rinkoje dažniausiai ilgiau pasilieka dėl aplinkybių, dėl kurių negali nedirbti – žemų socialinių garantijų (pensijų) ir santaupų.

Pagrindinė problema siejama su tuo, kad esame šalis, kuri ES pensijoms skiriame vieną mažiausių bendrojo vidaus produkto (BVP) dalių, todėl maždaug kas ketvirtas senjoras susiduria su skurdo grėsme. Pagal pastarąjį rodiklį esame silpniausių ES šalių trejetuke. Tai byloja apie tai, kad būtina peržiūrėti (BVP) struktūrą valstybės biudžete sąskaita neracionalių išlaidų.

Darbo išteklių ir jų struktūros formavimas ir efektyvus jų naudojimas yra sudėtingas uždavinys: jo sprendimas priklauso tiek nuo vyriausybės, tiek nuo atskirų įmonių vykdomos politikos, tiek ir nuo pačių darbuotojų dalyvavimo šios problemos sprendime.

Rekomendacijos

Kurti ir plėtoti jaunimui ir vyresnio amžiaus asmenims skirtą socialinių paslaugų tinklą, kurio tikslas būtųsuteikti reikiamą informaciją apie darbo paieškos metodus, savęs reprezentavimą/pristatymądarbo rinkoje, galimybes kelti bei keisti kvalifikaciją bei suteikti informaciją apieegzistuojančias galimybes užsiimti individualia veikla ar dirbti pagal verslo liudijimą beitaikomas valstybės nustatytas lengvatasInicijuoti ir įgyvendinti programas ir/ar skirti dotacijas, skatinančias darbdavius į darbą priimtijaunus ir vyresnio amžiaus specialistus, turinčius sukauptą patirtį ir žinias bei galinčius ja pasidalinti sujaunesniais specialistais.Įgyvendinti programas, skatinančias darbdavius pritaikyti darbo sąlygas pradedantiems dirbti bei vyresnio amžiausdarbuotojams, pagal Metodines rekomendacijas, kaip pritaikyti darbo sąlygas, darbo ir poilsiorežimąpradedantiems bei vyresnio amžiaus žmonėms" (PapildytiLR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijosinterneto svetainę). Ši priemonė leistų ilgiau išlaikytine tikvyresnio amžiaus žmonių darbingumą beiužimtumą, bet ir pradedantiesiems greičiau pradėti  darbinę veiklą;Inicijuoti plataus masto visuomenės švietimo ir informavimo priemones, siekiant kovoti suneigiamais stereotipais ir išankstiniu nusistatymu, nukreiptu į jaunimą bei vyresnio amžiaus darbuotojus.Formuoti įstatymų numatytomis priemonėmis sampratąkovos  su diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje.

 

Atgal