AKTUALIJOS
01.04. Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 9 metai. LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jos Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
LR Konstitucinio Teismo Pirmininkei Danutei Jocienei
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
K R E I P I M A S I S DĖL VARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYBOS DOKUMENTUOSE Vilnius, 2022-01-03
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba:
PAŽYMĖDAMA, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14-ame straipsnyje parašyta „Valstybinė kalba - lietuvių kalba “. Valstybinės kalbos esminis požymis yra abėcėlė, kurią sudaro 32 raidės.
SUPRASDAMA valstybinės kalbos svarbą lietuvybės ir valstybingumo išsaugojimui.
KONSTATUODAMA garsių kalbininkų nuomonę, kad asmenvardžiai yra kalbos dalis, o ne „unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo“ (dr. P. Kniūkšta), kad įteisinus vardų, pavardžių rašybą nelietuviškomis raidėmis bus siaurinamas valstybinės lietuvių kalbos funkcionavimas, žalojama valstybinės kalbos sistema, siekiama siaurinti lietuvišką abėcėlę kaip svarbią kultūros bei nacionalinio tapatumo dalį. Dabartinėje lietuvių kalbos gramatikoje nėra numatyta jokių rašybos išimčių. Lietuvių kalbos institutas 2016 m. išvadoje dėl asmenvardžių rašybos rašė: „Lietuvos Respublikos piliečio vardas (vardai) ir pavardė (pavardės) asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba – lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis pagal tarimą“.
ATSIŽVELGDAMA, kad 2010 m., buvęs LR Ministras Pirmininkas ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKDP) pirmininkas A. Kubilius pateikė Seimui įstatymo projektą vardų ir pavardžių rašymui LR piliečio asmens tapatybės dokumentuose naudojant svetimų kalbų raides W, Q ir X. Tais laikais tas projektas buvo vadinamas lenkiškų raidžių įteisinimu Lietuvos raidyne.
PRIMINDAMA, kad prieštaraujant piliečių asmenvardžių rašymui nelietuviškomis raidėmis, buvo surinkta ir įteikta LR Prezidentui, Seimo pirmininkui ir Premjerui apie 70 tūkst. Lietuvos žmonių parašų, buvo pateikta 150 Lietuvos profesorių, mokslininkų peticija.
ATSIŽVELGDAMA į 2017-04-04 grupės Seimo narių vadovaujamų Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKDP) pirmininko G. Landsbergio teiktą projektą Nr. XIIIP-535 ir į 2021-12-17 dienos Teisės ir teisėtvarkos komiteto pritarimui Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-535(2), kuriame pasiūlyta paso pirmoje pusėje vardus ir pavardes rašyti panaudojant svetimų kalbų raides W, Q ir X ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos piliečiams, kurie yra ne lietuvių tautybės.
PAŽYMI, kad LR Konstitucinis Teismas 2014 m. išaiškino, kad nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo piliečio pase teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas turi gauti lietuvių kalbos specialistų, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2021 m. spalio 28 d. posėdyje vertino įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 papildomas išimtis ir nepritarė projekto autorių bei vyriausybės siūlomoms išimtims ne lietuvių tautybės piliečiams rašyti vardus ir pavardes kitų valstybių kalbomis naudojant lotynišką raidyną. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neatsižvelgė į Valstybinės kalbos komisijos išvadą tuo prieštaraudamas LR Konstitucinio teismo išaiškinimui ir LR Konstitucijai.
PRIMENA, kad po 1387 metais Jogailos ir Vytauto Didžiojo pradėto Lietuvos krikšto lenkų šventikai, pasiuntiniai ir atvykėliai pradėjo masiškai lenkinti lietuvius, kad Lietuvos didžioji kunigaikštystė buvo pradėta naikinti kai Lenkijos kariuomenė 1430 m neįleido į Lietuvą Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio siųstą karūną ir dokumentus Vytautui Didžiajam karūnuoti Lietuvos Karaliumi, kai 1655-08-08 pirmą kartą istorijoje carinės Rusijos kariuomenė užėmusi LDK sostinę Vilnių grobstė, degino ir masiškai žudė vilniečius, o Lenkija neatėjo į pagalbą, kai abiejų tautų respublika 1791 m priėmė gegužės 3-sios Konstituciją, kurioje nebuvo nė vieno žodžio apie Lietuvą,
PAŽYMI, kai 1920-1939 metais Lenkija buvo okupavusi ir aneksavusi Vilniaus kraštą, 1941-1943 metais Vilniaus krašte siautėjo Armijos krajovos smogikai, LR Nepriklausomybės pradžioje Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose buvo gaivinami Lenkijos okupacijos padariniai, kuriama autonomija.
ATKREIPIA DĖMESĮ, kad 2012-2016 metais Socialdemokratų partijos ir 2016-2020 metais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovaujamos Seimų koalicijos nesiėmė iniciatyvų keisti lietuvių kalbos rašybos ir įvesti svetimų raidžių.
KONSTATUOJA, kad valstybinė kalba negali tapti derybų objektu su Lenkija jokiais strateginiais klausimais. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė, Lietuvos Respublikos Premjerė, Seimo nariai, ministrai, kiti aukšti valdžios pareigūnai privalo atsižvelgti į daugumos Lietuvos Respublikos piliečių valią, į skaudžią istorinę patirtį ir istorines kultūrines aplinkybes. Įteisindama Lenkijos rašmenis, Lietuva pripažins 1920-1939 metų okupacinės valdžios dokumentus, taip pat vykdytą politiką su visomis pretenzijomis į Vilniaus kraštą. Šiuo projektu sudaroma grėsmė Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose įvedinėti antrą valstybinę kalbą, perrašyti vietovardžių pavadinimus ir taip sudaryti sąlygas teritorinės autonomijos kūrimui.
PAREIŠKIA, kad SOLIDARUMO LENKIJA ir SĄJŪDŽIO LIETUVA eina demokratinio pasaulio keliais – todėl Lietuvos valstybinės kalbos raidyno keitimas mažintų Lietuvos valstybinės kalbos statusą.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba:
PRAŠO Lietuvos Respublikos Seimą plenarinio posėdžio metu svarstant vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose klausimus išklausyti kalbininką, habilituotą mokslų daktarą K.Garšvą, kuris yra „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius.
SIŪLO NEPRITARTI G. Landsbergio pateiktam ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pritartam projektui, kuris prieštarauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadai, kuris kelia visuomenės susipriešinimą, diskriminuoja Lietuvos piliečius tautybės pagrindu. Asmenvardį rašant kitų valstybių kalbomis pagal kitos valstybės išduotą dokumentą būtų pripažįstami buvusių okupacinių valdžių išduoti dokumentai.
SIŪLO PRITARTI A. Ažubalio 2017-05-09 pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo Nr. XIIIP-471 projektui, kurio pagrindinė nuostata yra asmenvardžio rašymas valstybine lietuvių kalba pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o kitame puslapyje, piliečiui pageidaujant, leisti įrašyti kitomis kalbomis. Tokia rašyba pasiteisino kaimyninėje Latvijoje.
REIKALAUJA PALAIKYTI IR ĮTEISINTI Latvijoje įteisintą asmenvardžių rašybą; nekurti diskriminacijos kalbiniu, tautiniu pagrindu ir visų piliečių pasuose vardus bei pavardes rašyti pagal gimtosios kalbos skambesį valstybinės kalbos rašmenimis. Siekiant kompromiso, Lietuvių kalbos institutas pritarė asmenvardžių rašybai valstybine lietuvių kalba ir neprieštaravo dėl papildomų įrašų kitame puslapyje.
REIKALAUJA IŠTIRTI, ar nuostata asmenvardį rašyti kitų valstybių kalbomis naudojant lotyniškas raides kelia grėsmę Lietuvos valstybingumui, jos teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui, ar nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
PRAŠO Lietuvos Respublikos Seimą 2022-01-11 ir niekada ateityje nesiimti veiksmų papildyti Lietuvos raidyną W, Q, X ir kitokiomis raidėmis.
KVIEČIA viso pasaulio lietuvius atidžiai sekti paminėtų įstatymų priėmimo procedūras LR Seime ir atitinkamai reaguoti.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Pirmininko pavaduotojas G. Adomaitis
Pirmininko pavaduotoja N. Balčiūnienė
Pirmininko pavaduotojas P. Dirsė
Pirmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Pirmininko pavaduotojas H. Martinkėnas
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, N. Balčiūnienė, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465,
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. [email protected] www.sajudis.com
.jpg)
