AKTUALIJOS
02.07. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė: 5 metai treniruočių kartu su Lietuvos kariuomene Lietuvos gynybai
Vasario 7 dieną sukanka 5 metai, kai Lietuvoje buvo dislokuota Vokietijos vadovaujama NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė. NATO daugiašalių priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovinių grupių (angl. NATO Enhanced Forward Presence Multinational Battle Group, eFP BG) dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje – NATO atsakas į Rusijos 2014 metų agresyvius karinius veiksmus prieš Ukrainą, kurie neigiamai paveikė regiono stabilumą ir saugumą prie NATO sienų.
Straipsnyje apžvelgiame NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupės Lietuvoje 5-erių metų veiklą nuo 2016 metų NATO sprendimo Varšuvoje iki tarptautinių Aljanso atgrasymų pajėgų, gebančių veikti čia ir dabar, integruotų į Lietuvos kariuomenę bei dislokuotų modernioje infrastuktūroje bei užtikrinančių nenutrūkstamą rotaciją bei kovinį rengimą.
2016 m. Varšuvoje vykusiame viršūnių susitikime NATO nusprendė dislokuoti priešakines pajėgas ir nuo 2017 metų pradžios pirmieji šio NATO kovinio vieneto kariai atvyko į Lietuvą. Dabarties įvykiai besiplėtojančios Ukrainos karinės krizės kontekste ir vis intensyviau integruojant Baltarusiją į Rusijos karinę sistemą, tik patvirtina, kad NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimas Lietuvoje yra ypač svarbus. Tai efektyvi atgrasymo priemonė – NATO karių buvimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra išskirtinai svarbus šio regiono gynybai karinės agresijos atveju.
Šiuo metu NATO yra dislokavusi keturias priešakinių pajėgų kovines grupes Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Estijoje kovinei grupei vadovauja Jungtinė Karalystė (JK), Latvijoje – Kanada, Lietuvoje kovinei grupei vadovauja Vokietija. Taip pat į Lietuvoje dislokuotą tarptautinį karinį vienetą karius skiria Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Čekija, Kroatija, Islandija ir Liuksemburgas. Be šių šalių Prancūzija yra taip pat dislokavusi savo karius Lietuvoje. Lenkijoje dislokuotai NATO kovinei grupei vadovauja JAV.
NATO kovinė bataliono grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotą pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ (MPB „Geležinis Vilkas“). Taikos metu NATO priešakinės pajėgos dalyvauja kovinio rengimo pratybose Lietuvoje, taip gerinamas karinių pasirengimas krizės ar konflikto atveju ginti Lietuvą kartu su nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
Tarptautinė kovinė grupė Lietuvoje sudaro trys arba keturios kovinės kuopos su sunkiąja technika, įvairūs kovinės paramos vienetai bei štabas. Esant poreikiui, pratyboms ar realios grėsmės atveju, NATO EFP BG per trumpą laiką gali būti pastiprinama papildomais pajėgumais: artilerija, oro erdvės gynyba, inžineriniais ir kitais padaliniais. NATO eFP BG kariai rotuojama kas 6 mėnesius, iš viso per penkis metus vienete rotuodamiesi jau yra tarnavę virš 12 tūkst. sąjungininkų karių.
Bataliono dydžio kovinėje grupėje Lietuvoje dalyvaujančios šalys į Lietuvą kartu su kariais skiria įvairios ginkluotės ir karinės technikos. Be įvairių lengvųjų šaulių ginklų, granatsvaidžių ar prieštankinių sistemų sąjungininkai Lietuvoje naudoja įvairų paramos transportą, pėstininkų kovos mašinas (PKM), šarvuotus visureigius ir tankus. Vokietijos pajėgos pratybose treniruojasi su tankais „Leopard 2“, PKM „Marder“, tarp sąjungininkų technikos taip pat galima išvysti inžinerinį tanką „Dachs“, šarvuotąją remonto ir evakavimo mašiną „Bergepanzer“, šarvuotąją tiltatiesę „Biber“, šarvuotą transporterį „Fuchs“. Prancūzijos kontingentas treniruotėms į Lietuvą buvo atsigabenęs tankus „Leclerc“ bei PKM VBCI. Olandų kariai buvo dislokavę pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ ir CV90, žvalgybos transporto priemones „Fennek“, Norvegijos kontingento kariai Lietuvoje treniruojasi su įvairių modifikacijų tankais „Leopard“, PKM CV90, įvairių modifikacijų šarvuočiais M113, krovininės ir lengvosios transporto priemonėmis.
Lietuvos kariuomenei NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimas Lietuvoje yra reikšmingas projektas, kadangi sąjungininkų kariai ženkliai prisideda prie regiono saugumo, tad be dalyvavimo bendruose pratybose Lietuva užtikrina ir priimančiosios šalies paramą – pasirūpina sąjungininkų apgyvendinimu, maitinimu bei kitais poreikiais.
2018 m. gegužės 29 d. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei perduota Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Vokietijos kariuomenės lėšomis įrengta lauko stovykla „Camp 500“. Joje poligone vykstančių pratybų metu apsigyvena daugianacionalinės NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai.
NATO priešakinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje metu Vokietijos gynybos ministerija iš dalies arba pilnai finansavo ir įgyvendino įvairius projektus, susijusius su kovinės grupės karių gyvenimo sąlygų gerinimu, reikalingos laikinos ir nuolatinės infrastruktūros kūrimu Rukloje. Svarbu paminėti šiuos: amunicijos sandėlių plėtra, nuolatinės logistinės aikštelės Rukloje (karinės technikos aptarnavimo bazės) įrengimas, paramos skyrimas taikinių kėliklių įsigijimui Pabradės poligone ir kt.
2021 m. birželio mėnesį Vokietijos gynybos ministerija patvirtino, kad kartu su Lietuvos kariuomene investuos į bendrą infrastruktūrą Rukloje. Šiais metais prasidės kareivinių, multifunkcinio centro, valgyklos, mokymo patalpų, sporto ir kitos infrastuktūros projektavimo darbai. Iki 2023 m. numatomas vienas didžiausių investicinių projektų – technikos ir įrangos įsigijimai, remonto, sandėliavimo infrastruktūros sukūrimas.
Taikos metu vienas pagrindinių NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovinių grupių uždavinių – individualus karių ir karinio vieneto kovinis rengimas. Kiekvienas atvykęs kontingentas pagal patvirtintus kovinio rengimo planus vykdo mokymus, kurie vainikuojami visos „Geležinio vilko“ brigados pratybomis.
Daugiašalėje tarptautinėje grupėje kariai vykdo individualius kovinio šaudymo mokymus, šaudymo iš tankų bei kitus pratimus: kariai treniruojasi veikti apgyvendintoje vietoje, įrengti ar šalinti inžinerines kliūtis, vykdyti logistines, medicinines, oro gynybos užduotis. Be mokymų ir pratybų poligonuose taip pat labai svarbus NATO priešakinių pajėgų kovinio pasirengimo aspektas yra sunkiosios technikos perdislokavimas jūromis, oro uostais bei geležinkeliais.
Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotų NATO kovinių grupių kariai treniruojasi ne tik savo dislokacijos šalyse, bet taip pat sąveikauja su kitais koviniais vienetais: pavyzdžiui, Lenkijoje dislokuoti grupės kariai treniravosi pratybose „Geležinis Vilkas“ Lietuvoje ar Čekijos karių kontingento kariai vykdė užduotis pratybose Latvijoje.
2019 m. gruodžio pradžioje NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai treniravosi PESCO projekto formato pratybose. Vieną iš Kauno geležinkelio stoties terminalų pasiekė vagonų sąstatas iš Vokietijos, kuris buvo pakrautas kovinių atsargų konteineriais ir karine technika – PKM bei visureigiais. Šias Europos Sąjungos projekto kontekste vykusios logistikos pratybas surengė Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės ir Lietuvos kariuomenės logistikos specialistai.
Tarptautiniai kariniai vienetai sulaukia didelio kitų šalių vadovų, politikų, generolų dėmesio. Iš svarbesnių vizitų galima išskirti karališkųjų asmenų apsilankymus Lietuvoje dislokuotoje kovinėje grupėje.
2017 m. gegužės 4 d. tarptautiniame vienete apsilankė Belgijos Karalius Filipas kartu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, juos lydintys abiejų šalių gynybos ministrai, kariuomenių vadai. Tų pačių metų spalio 27 d. su NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančiais Liuksemburgo kariais susitiko Liuksemburgo Didysis Hercogas Henri.
2018 m. balandžio 25 d. Krašto apsaugos ministerijoje Lietuvoje viešėjusi Norvegijos karališkoji pora – kronprincas Haakonas ir kronprincesė Mette-Marit – bendravo su NATO priešakinių pajėgų batalione tarnavusiais norvegų kariais.
2018 m. birželio 15 d. su valstybiniu vizitu į Lietuvą atvykęs Nyderlandų karalius Willemas Alexanderis aplankė NATO priešakinių pajėgų batalione Rukloje tarnaujančius olandų karius.
NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės kariai aktyviai dalyvauja socialinėse iniciatyvose ir svarbiausiose miestų šventėse. Sąjungininkų kariai aktyviai prisijungia ir prie kitų bendruomeninių kasdieninių veiklų.
NATO bataliono Lietuvoje kariai dalyvauja kraujo donorystės akcijose, prisideda prie ugdymo įstaigų, globos namų, poliklinikos slaugos, parkų ar pramogų zonų įrengimo. Kryžių kalne sąjungininkų kariai yra įrengę sąjungininkų bataliono kryžių, taip įprasmindami NATO priešakinio bataliono tarnybą Lietuvoje.
Šio NATO kovinio vieneto kariai ir karinė technika yra dažni Lietuvos kariuomenės ir visuomenės švenčių dalyviai, dalyvauja atvirų durų renginiuose Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Sąjungininkų kariai dalyvauja Sausio 13-osios aukoms skirtame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ ar mirusiems kariams atminti skirtame bėgime „In Memoriam“.
Tarptautiniame batalione tarnaujantys kariai už pagalbą nelaimės atveju yra pelnę ir Lietuvos karžygio apdovanojimą. 2020 m. olandų kariai padėjo išgelbėti į eismo įvykį patekusio jauno motociklininko gyvybę Jonavoje.
NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio tarptautinė kovinė grupė tapo ne tik unikalia Lietuvos kariuomenės patirtimi, bet ir kartu su kitomis kovinėmis grupėmis ryškiu atgrasymo veiksniu regione.
Lietuvos kariuomenės informacija.
Atgal
.jpg)
