AKTUALIJOS
2022.03.09. Vyriausybėje pritarta 2022–2030 metų tvarių viešųjų finansų plėtros programai
Vyriausybėje pritarta Finansų ministerijos 2022–2030 metų tvarių viešųjų finansų plėtros programai, siekiant didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą. Kaip pažymi finansų ministrė Gintarė Skaistė, programoje numatytos priemonės padės išspręsti ilgalaikes viešųjų finansų problemas Lietuvoje.
„Vadovaudamiesi nauja strateginio valdymo sistema, išanalizavome artimiausių dešimties metų viešųjų finansų srities problematiką ir identifikavome pagrindinius iššūkius, jų priežastis bei priemones jiems spęsti. Tikiu, kad kryptingai veikdami ir nuosekliai įgyvendindami šias priemones užtikrinsime efektyvų viešųjų finansų planavimą, mokestinių pajamų surinkimą bei skaidrų biudžeto lėšų panaudojimą valstybės funkcijoms vykdyti ir LRV programoje numatytiems pokyčiams įgyvendinti“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Programoje, kurios įgyvendinimui iš viso planuojama skirti virš 105 mln. eurų, numatytos šešios kryptys: vidutinės trukmės biudžeto tobulinimui, mokestinių prievolių vykdymo didinimui, mokesčių sistemos tobulinimui pagal viešųjų išlaidų poreikį, viešojo ir privataus sektorių partnerystės stiprinimui ir privačių investicijų pritraukimo skatinimui, valstybės nekilnojamojo turto apimčių optimizavimui bei tvaraus savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimui.
Pirmąja 2022–2030 metų tvarių viešųjų finansų plėtros programos priemonių numatoma tobulinti vidutinės trukmės biudžeto sistemą. Viešųjų finansų planavimas, paskirstymas, naudojimas ir atsiskaitymas už juos vis dar vertintinas kaip neoptimalus, todėl bus įtvirtintas vidutinės trukmės biudžeto planavimas, užtikrintas planavimo ir pasiektų rezultatų skaidrumas, tobulinamos strateginio valdymo sistemos dalyvių, dirbančių su viešųjų finansų planavimu ir įgyvendinimu, kompetencijos.
Antrąja priemone numatoma didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą, siekiant mažinti mokestinį atotrūkį šalyje.
Nors kasmet Lietuvoje stebimas stabilus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio mažėjimas – 2018 metais PVM atotrūkis šalyje sudarė 24,4 procentus, o 2019 metais – 21,4 proc., – tačiau jis buvo vis dar vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), kai ES vidurkis sudarė apie 11 procentų. Todėl bus plečiami mokesčių administratorių turimi analitiniai (pvz., rizikos valdymo sistemos, procesų robotizavimas) bei techniniai (pvz., rentgenų įrengimas) įrankiai. Taip pat bus tobulinamos kompetencijos bei skatinamas savarankiškas mokesčių mokėjimas ir didinamas mokesčių mokėtojų sąmoningumas.
Kartu siekiant atliepti mokesčių sistemos suderinamumą su viešųjų išlaidų poreikiu, numatoma įgyvendinti trečiąją priemonę – „Tobulinti mokesčių sistemą pagal viešųjų išlaidų poreikį“. Įgyvendinant šią priemonę, bus didinamas ekonomikos augimui nežalingų šaltinių apmokestinimo potencialas, o pati sistema bus pritaikyta efektyviai veikti ekonomikos skaitmeninimo ir dalijimosi ekonomikos sąlygomis, taip pat bus peržiūrėtos mokestinės lengvatos.
Ketvirtoji pažangos priemonė – „Stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir skatinti privačių investicijų pritraukimą“ – bus vykdoma siekiant didinti privačių lėšų pritraukimo galimybes. Numatyta sukurti bendrą ir integruotą finansinių priemonių valdymo sistemą, bus sukurtos sąlygos tvariam investavimui užtikrinti, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kaip investicijų projektų įgyvendinimo būdas, bus integruota į investicijų ilgalaikio planavimo sistemą.
Taip pat sprendžiant valstybės nekilnojamojo turto efektyvaus valdymo problematiką ir siekiant, kad valstybė turėtų tiek nekilnojamojo turto, kiek jo reikia valstybinėms funkcijoms atlikti, bus vykdoma pažangos priemonė – „Optimizuoti valstybės nekilnojamojo turto apimtis“. Ja planuojama 2030 metais centralizuotai valdyti neperteklinį administracinio valstybės nekilnojamojo turto portfelį, kurio ne mažiau kaip 85 procentai būtų geros būklės. Taip pat bus sukurta švietimo ir sporto, sveikatos, socialinės apsaugos, kultūros, teisingumo, vidaus reikalų srityse turimo valstybės nekilnojamojo turto efektyvaus valdymo sistema, kuri leis optimizuoti šio turto portfelio apimtis, sąnaudas ir užtikrinti jo kokybę.
Šeštoji pažangos priemonė – „Didinti tvarų savivaldybių finansinį savarankiškumą“ – numatyta atliepiant savivaldybių finansinio savarankiškumo trūkumo problematiką.
Siekiant užtikrinti optimalų viešųjų paslaugų teikimą, bus sukurti įrankiai, leisiantys įvertinti savivaldybių viešosios infrastruktūros poreikį ateityje ir nominalų reikalingų investicijų dydį. Taip pat bus peržiūrėtos ir sukurtos palankesnės sąlygos skatinti savivaldybių pajėgumą padidinti savo biudžetų pajamas, patobulintas savivaldybių skolinimosi reguliavimas, bei įvertintas valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) ir savarankiškų savivaldybių funkcijų pasiskirstymas.
Iš viso plėtros programai įgyvendinti planuojama skirti virš 105 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis iš išorinių šaltinių: Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Integruoto sienų valdymo fondo ir su jais susijusio bendrojo finansavimo bei netinkamam PVM finansuoti skirtos lėšos. 1,3 mln. eurų planuojama skirti ir iš valstybės biudžeto.
2022–2030 metų tvarių viešųjų finansų plėtros programa skirta įgyvendinti Nacionalinio pažangos plano 8.5 uždavinį „Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą“ ir pasiekti Nacionaliniame pažangos plane numatytus rodiklius.
Atgal
.jpg)
