Leistina valstybės pagalba žiniasklaidos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams didėja dešimtis kartų

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė padidino leistiną valstybės pagalbos viešosios informacijos rengėjų konkursams per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ribą nuo 200 tūkst. eurų per trejus metus iki 2 mln. eurų per vienerius metus vienam subjektui.

Tokiu nutarimu bus sudarytos galimybės rengti kokybiškus ir įvairius kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, o visuomenei gauti šias temas reflektuojančią analitinio-kultūrinio pobūdžio viešąją informaciją.

Tam, kad būtų galima didinti leistiną valstybės pagalbą, pakeistas teisinis pagrindas – nutarta vadovautis kitu, tai įgalinančiu, Europos Komisijos reglamentu. Tokiu būdu išsprendžiama vadinamoji de minimis problema viešosios informacijos rengėjams – žiniasklaidos organizacijoms, kurios yra pasiekusios šiandien taikomą 200 tūkst. eurų de minimis ribą arba yra arti jos dėl valstybės taikytų paramos priemonių ar lengvatų, susijusių su įvestu karantinu ir tam tikrų veiklų apribojimais dėl pandemijos, todėl formaliai nebegali gauti valstybės paramos per minėtą fondą. Tai ypač aktualu Vyriausybei praėjusią savaitę iš rezervo skyrus papildomų lėšų – 500 tūkst. eurų visuomenės informavimo saugumo ir tautinių mažumų žiniasklaidos stiprinimui. Sprendimą keisti valstybės paramos skyrimo teisinį pagrindą rekomendavo Europos Komisija konsultacijų su Kultūros ministerija metu.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas, 2022 metais, palyginti su 2021-aisiais, padidėjo 1 mln. eurų – iki 3 736 tūkst. eurų.

Leistina valstybės pagalba žiniasklaidos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams didėja dešimtis kartų

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė padidino leistiną valstybės pagalbos viešosios informacijos rengėjų konkursams per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ribą nuo 200 tūkst. eurų per trejus metus iki 2 mln. eurų per vienerius metus vienam subjektui.

Tokiu nutarimu bus sudarytos galimybės rengti kokybiškus ir įvairius kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, o visuomenei gauti šias temas reflektuojančią analitinio-kultūrinio pobūdžio viešąją informaciją.

Tam, kad būtų galima didinti leistiną valstybės pagalbą, pakeistas teisinis pagrindas – nutarta vadovautis kitu, tai įgalinančiu, Europos Komisijos reglamentu. Tokiu būdu išsprendžiama vadinamoji de minimis problema viešosios informacijos rengėjams – žiniasklaidos organizacijoms, kurios yra pasiekusios šiandien taikomą 200 tūkst. eurų de minimis ribą arba yra arti jos dėl valstybės taikytų paramos priemonių ar lengvatų, susijusių su įvestu karantinu ir tam tikrų veiklų apribojimais dėl pandemijos, todėl formaliai nebegali gauti valstybės paramos per minėtą fondą. Tai ypač aktualu Vyriausybei praėjusią savaitę iš rezervo skyrus papildomų lėšų – 500 tūkst. eurų visuomenės informavimo saugumo ir tautinių mažumų žiniasklaidos stiprinimui. Sprendimą keisti valstybės paramos skyrimo teisinį pagrindą rekomendavo Europos Komisija konsultacijų su Kultūros ministerija metu.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas, 2022 metais, palyginti su 2021-aisiais, padidėjo 1 mln. eurų – iki 3 736 tūkst. eurų.