VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

AKTUALIJOS

2022.10.23. Giorgia Meloni prisaikdinta Italijos premjere

 

Kraštutinių dešiniųjų lyderė Giorgia Meloni šeštadienį buvo prisaikdinta naująja Italijos ministre pirmininke ir tapo pirmąja moterimi, vadovausiančia šalies vyriausybei. 45-erių G. Meloni priesaiką prezidentūroje priėmė prezidentas Sergio Mattarella. Jos vadovaujama neofašistinių šaknų turinti partija „Italijos broliai“ – euroskeptiška ir nusistačiusi prieš imigraciją – laimėjo rugsėjo 25-osios visuotinius rinkimus, tačiau jai prireikė kitų partijų paramos, kad galėtų suformuoti vyriausybę.

G. Meloni paskyrimas – istorinis įvykis trečiai pagal dydį euro zonos ekonomikai ir iki šiol valdžioje nebuvusiems „Italijos broliams“. Rinkimuose ši partija laimėjo 26 proc. rinkėjų balsų, o jos sąjungininkės „Pirmyn, Italija“ ir kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ – atitinkamai aštuonis ir devynis procentus. G. Meloni paskelbtas 24 ministrų, tarp kurių yra šešios moterys, sąrašas rodo siekį nuraminti Italijos partnerius. Ekonomikos ministru paskirtas Giancarlo Giorgetti, dirbęs ir buvusioje Mario Draghi vyriausybėje. Buvęs ekonominės plėtros ministras G. Giorgetti yra laikomas vienu iš nuosaikesnių, proeuropietiškų Matteo Salvini vadovaujamos „Lygos“ narių. Užsienio reikalų ministro ir vicepremjero postas atiteko partijos „Pirmyn, Italija“ nariui, buvusiam Europos Parlamento pirmininkui Antonio Tajani. M. Salvini eis vicepremjero ir infrastruktūros bei transporto ministro pareigas. Šis paskyrimas tikriausiai nuvylė A. Salvini, siekusį vidaus reikalų ministro posto, kurį jau užėmė 2018-2019 metais. Vis dėlto šios pareigos atiteko technokratui, Romos prefektui Matteo Piantedosi. Oficiali ceremonija, kurios metu M. Dragi perduos valdžią G. Meloni, įvyks sekmadienį. Po jos premjerė pirmininkaus pirmajam naujosios vyriausybės posėdžiui. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen šeštadienį pasveikino G. Meloni su paskyrimu. „Tikiuosi ir laukiu konstruktyvaus bendradarbiavimo su naująja vyriausybe dėl mums visiems iškylančių iššūkių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė U. von der Leyen. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola „Twitter“ itališkai parašė, kad „Europai reikia Italijos“. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas tame pačiame socialiniame tinkle parašė: „Sveikinu @GiorgiaMeloni suformavus vyriausybę! Didi diena Europos dešiniesiems!“ Nuogąstavimai dėl vienybės Konsultacijas dėl naujosios vyriausybės aptemdė nesutarimai su dviem būsimomis koalicijos partnerėmis dėl ryžtingos G. Meloni paramos Ukrainai, kurią ji demonstruoja nuo Rusijos invazijos pradžios, nes „Pirmyn, Italija“ ir „Lygos“ lyderiai yra laikomi artimais Maskvai. Buvo nutekintas garso įrašas, kuriame buvęs ministras pirmininkas, „Pirmyn, Italija“ vadovas Silvio Berlusconi kalba apie savo šiltus ryšius su Maskva ir, atrodo, dėl karo Ukrainoje kaltina Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. S. Berlusconi tvirtina, kad jo komentarai buvo ištraukti iš konteksto. Tuo tarpu M. Salvini neslepia, kad jau ilgą laiką žavisi Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Lygos“ lyderis yra kritikavęs Vakarų sankcijas Maskvai. Nepaisant savo euroskeptiškos pozicijos, G. Meloni tvirtai remia Ukrainą, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys bei Jungtinės Valstijos. Tačiau ši įtampa didina susirūpinimą, kad G. Meloni vadovaujamai koalicijai, kurią vienija tik siekis užsitikrinti daugumą parlamente, gali būti sunku išlikti vieningai. Būsimi iššūkiai G. Meloni vadovaujama koalicija nori iš naujo derėtis dėl Italijai tenkančios ES atsigavimo po koronaviruso pandemijos fondo dalies. Koalicijos, kuri tikisi gauti beveik 200 mlrd. eurų, teigimu, turėtų būti atsižvelgta į dabartinę energetikos krizę, kurią paaštrino Maskvos sukeltas karas Ukrainoje, sutrikdęs rusiškų dujų tiekimą Europai. Tačiau šios lėšos yra susietos su M. Draghi vyriausybės vos pradėtomis reformomis, todėl analitikai teigia, kad naujosios premjerės galimybės laviruoti šiuo klausimu yra ribotos. G. Meloni rinkimų kampanijos šūkis buvo „Dievas, šalis ir šeima“, todėl jai tapus premjere nuogąstaujama, kad Italija, kurios gyventojų daugumą sudaro katalikai, gali žengti atgal žmogaus teisių srityje.
 

Atgal