Planavau rašyti visai kitokį straipsnį, bet šiandien atsidariusi vaikų svajonių įgyvendinimo puslapį, likau nemaloniai nustebinta. Nors buvo skelbta, kad visos svajonės pasirinktos įgyvendinti dar prieš Kalėdas, bet pamačiau, kad vėl sugrįžo 24 vaikų prašymai.

Pati jau ne pirmus metus su šeima išpildau kelias vaikų svajones. Jei galiu, stengiuosi pati nunešti dovaną. Kiek džiaugsmo, laimės pamačiau per tokius susitikimus. Prisimenu, kaip prieš du metus pirkome visa šeima batus mažai mergaitei. Deja, patys negalėjome įteikti dovanos, bet gavome nuostabų mergaitės piešinį ir padėkos atviruką. Socialinė darbuotoja atsiuntė ir nuotrauką, kur laiminga šeima kaip tik ir išbandė dovaną lauke. Nešėme dovanėlę ir šeimai, kurioje buvo net šeši vaikai. Vienas jauniausiųjų labai norėjo naujos, šiltos striukės. Tai buvo vienintelė jo svajonė. Mums buvo džiugu ir kartu labai skaudu to susitikimo metu. Džiugu, nes svajonė įgyvendinta, bet kaip skaudu suprasti, kad tai buvo vos ne vienintelis būdas gauti taip norimą drabužį – ne mašinėlę, lėktuvėlį, saldainių...

Man labai sunku suprasti, kodėl iki šiol kai kuriems mūsų tėvynės vaikams geidžiamiausia dovana yra šilta striukė, batai, patalynės komplektas, lova, stalas, net pledas. Deja, matau, kad kiekvienais metais tokių svajonių tik daugėja.

Šiemet, kaip visada, po Naujųjų metų pasižiūrėjau vaikusvajones.lt puslapį manydama, tik pasitikrinti – gal kas negalėjo įgyvendinti svajonės. Bet buvau nemaloniai nustebinta – neįgyvendintos ir grąžintos į puslapį net 24 svajonės. Suprantu, kad gali atsitikti nelaimė vienam, dviem, gal trims žmonėms, bet juk ne 24... Tokiems galintiems vaikus apgauti žmonėms jau matyt nelabai ką galima pasakyti...

Bet kviečiu neabejingus žmones prisijungti ir vis dėlto įgyvendinti  vaikų svajones. Juk liko tiek nedaug, kad vaikai patirtų tikrą kalėdinį stebuklą.