VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

AKTUALIJOS

2022.10.25. Vilniaus vicemeras V. Benkunskas kreipėsi į Statybos inspekciją dėl „Maskvos namų“ griovimo: iš paskos turi griūti ir likęs okupantų paveldas

 

Antradienį vykusios spaudos konferencijos metu Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas pranešė, jog kreipėsi į Statybos inspekciją dėl „Maskvos namų“ nugriovimo ir kartu su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narių grupe pristatė tolimesnius planus dėl okupacinių režimų paveldo naikinimo iš viešųjų sostinės erdvių. 

Prašo nugriauti „Maskvos namus”

„Turime nepamiršti, kad vyksta karas. Ir vyksta jis ne tik Ukrainoje, bet ir žmonių galvose. Todėl atsisveikinimas su okupacinių režimų simboliais turėtų būti prioritetas. Paskutinis ir, ko gero, aktualiausias toks objektas – „Maskvos namai”. 2008 m., A. Zuokui einant miesto mero pareigas, projektui buvo išduotas neteisėtas statybos leidimas ir Maskvos lėšomis A. Juozapavičiaus gatvėje iškilo šalių suartinimui skirtas statinys, kuris vėliau pripažintas grėsme nacionaliniam saugumui. Nors statybos leidimas objektui buvo panaikintas prieš 6 metus, jis iki šiol nedemontuotas. Dėl to kreipiausi į Statybos inspekciją su prašymu nedelsiant pradėti statinio griovimo darbus”, - pažymi Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto vicemeras, TS-LKD kandidatas į Vilniaus mero postą. 

Atsižvelgdamas į „Maskvos namų” projekto neatitikimus miesto detaliajame plane nustatytiems reikalavimams, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. statybos leidimą pripažino negaliojančiu. Teismas naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir statiniui pertvarkyti nustatė trejų metų laikotarpį, kurį vėliau pratęsė iki 2022 m. balandžio 16 d., o statinio neįteisinus – įpareigojo VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai Vilniuje“ jį nugriauti iki 2022 m. spalio 16 d. Įstaigai nenugriovus šio statinio tokią teisę įgijo Statybos inspekcija.  

Rusija vykdo įtakos sklaidą

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, „Maskvos namai“ ir kiti Rusijos bei Sovietų Sąjungos įtakos simboliai yra išnaudojami priešiškų jėgų karo Ukrainoje kontekste, todėl uždelstas veikimas yra žalingas visuomenei. 

„ „Maskvos namai“ gali turėti gana didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas. Tai būtų dar vienas priešiškos propagandos ir įtakos sklaidos įrankis, kaip ir įvairaus pobūdžio projektai, kultūriniai renginiai, kuriuose dalyvauja Rusijos „minkštosios galios“ atstovai, padedantys formuoti tam tikrus tapatybinius elementus ir priartinti tokiuose renginiuose dalyvaujančius žmones prie tų šalių kultūrinės ir informacinės erdvės. Tai veikia panašiai, kaip ir Rusijos televizinė produkcija, kurioje neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos Sovietų Sąjungai elementai, ar užsilikę sovietiniai simboliai, paminklai, šlovinantys „išvaduotojus nuo buržuazinio nacionalizmo“ ir sudarantys įspūdį, kad tarsi tokiam istoriniam pasakojimui neprieštaraujama“, – sakė L. Kasčiūnas. 

Rengiasi desovietizacijos įstatymo priėmimui

Šiuo metu Seime rengiamas desovietizacijos įstatymas. Kaip teigia Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, įstatymo tikslas – ne tik uždrausti autoritarinių ir totalitarinių režimų simbolius, bet ir numatyti aiškų mechanizmą, kaip šie simboliai identifikuojami ir uždraudžiami. 

„Įstatymas numato, kad istorinį vertinimą atliks tarpžinybinė ekspertų komisija. Savivaldybių institucijos, savo ruožtu, rinks informaciją ir teiks kvestionuotinus objektus vertinimui. Kadangi įstatymą planuojama priimti dar šiemet, mano įsitikinimu, tokių objektų inventorizavimą savivaldybės gali pradėti jau dabar“, - teigia Paulė Kuzmickienė. 

Jai antrina ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Kamilė Šeraitė. Pasak Tarybos narės, šis klausimas komisijoje buvo keliamas nuolat, tačiau ne kartą atidėtas, todėl TS-LKD frakcija savo iniciatyva atliko viešųjų erdvių analizę ir rengiasi pristatyti jos rezultatus komisijai artimiausiu metu. 

„Karas Ukrainoje ir raudonojo teroro tęsiami nusikaltimai žmogiškumui daugelį subrandino – lietuviai nebenori viešose erdvėse matyti pjautuvo ir kūjo ideologiją menančių šešėlių. Simbolikos, kuri visuomet buvo svarbi okupaciniams totalitariniams režimams turi nebelikti, o Vilnius turi būti to pavyzdys“, - sakė Kamilė Šeraitė. 

Pasak K. Šeraitės, Vilniuje yra apie tris tūkstančius gatvių, skersgatvių, alėjų, skverų pavadinimų. Tačiau problematiškiausi ir įamžinantys prie Lietuvos okupacijos prisidėjusių žmonių atminimą bei okupantų primestą istorinį pasakojimą yra šie: Liudo Giros gatvė, Petro Cvirkos skveras ir Rusų gatvė, kuri tėra tik okupantų primestas pavadinimas ir neturi nieko bendro su turtinga Vilniaus istorija.  

 

K. Šeraitė sako, kad artimiausiu metu Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijai siūlys pritarti šių gatvių ir skverų pervadinimui. Komisijai pritarus – pavadinimų pakeitimą sprendimu turės patvirtinti ir miesto taryba.  

 

„Galiausiai turime priimti sprendimus ir dėl Venclovų namų-muziejaus. Negalime ir toliau finansuoti  muziejaus iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, kuriame istoriniai faktai yra nutylimi ir kuris neatliepia vilniečių bei jo svečių lūkesčių”, - sako Vilniaus miesto tarybos narė.  

 

Atgal