AKTUALIJOS
2022.11.17. Negalime pasiduoti greito pelno pagundai
Vidmantas Janulevičius
Pramonininkų konfederacijos prezidentas
Pastarojo pusmečio įvykiai – karas Ukrainoje, energetikos kainos - pagaliau sustiprino visų suvokimą apie energetinės nepriklausomybės, atsinaujinančios energetikos reikšmę ir pan. dalykus.
.jpg)
Dabar, kaip niekada iki šiol, daug kalbame apie investicijas į atsinaujinančią energetiką ir atsinaujinančios energetikos plėtrą. Bet, deklaruodami aukštus tikslus ir kovodami už aukštesnių siekių įgyvendinimą, turime neprarasti esmės – vardan ko mes tai darome:
- energijos išteklių importo mažinimas;
- kova su energetiniu skurdu ir “įkandamos” energijos kainos gyventojams;
- energijos kainos, užtikrinančios Lietuvos pramonės konkurencingumą vidaus ir globaliose rinkose.
Todėl ypatingai svarbu šiuo lūžio laikotarpiu ATSAKINGAI plėtoti Lietuvos energetiką, užtikrinant mano paminėtų 3 tikslų įgyvendinimą ir užsitikrinti, kad netaptume tik trumpalaikių interesų įkaitais, kurie kai kuriais atvejais gali tolimoje perspektyvoje ne sustiprinti, o susilpninti mūsų energetikos sektorių, kas pasitarnautų priešiškų valstybių interesams.
Dabar visomis išgalėmis siekiama didinti vietinės elektros gamybos potencialą Lietuvoje, bet šalia turi būti įtvirtinta labai aiški nuostata, kad pirminis mato vienetas, priimant sprendimus šiais klausimais, turi būti pridėtinės vertės Lietuvos visuomenei ir verslui sukūrimas. Lietuva negali dabartiniame etape leisti sau tokios prabangos, kad naudą generuotų tik saulės ar vėjo jėgainių parkus statantis verslas ir šių projektų investuotojai, kurie vėliau pagaminta energija prekiautų rinkoje kainomis, kurios ne visada prisidės prie bendro gerbūvio kūrimo. Šiame etape labai svarbu suprasti, kad tik siekdami tvarios atsinaujinančios energetikos plėtros galėsime užtikrinti bendrą valstybės ir jos piliečių gerbūvį ir čia veikiančio verslo konkurencingumą.
Šiandien negalime pasiduoti greito pelno pagundai, nes priešingu atveju Lietuvos vartotojai, piliečiai ir verslas liks priklausomi nuo rinkos kintančių kainų, o tokia Lietuvos energetikos plėtra tam tikrais atvejais gali tapti nedraugiškų šalių įrankiu kompromituojančiu energetinės nepriklausomybės idėją. Energetinės nepriklausomybės siekis negali mūsų visuomenėje asocijuotis tik su instrumentu, kuriuo naudodamasis verslas ir investuotojai užsidirbs Lietuvos žmonių ir verslo sąskaita. Manau, matydami bendrą kontekstą ir dabartinę situaciją, galime neabejoti, kad tokių nuostatų sklaida tikrai pasirūpins “išorės jėgos”.
Siekiant išvengti tokių scenarijų, yra būtina vietinės elektros gamybos plėtrą sieti su Lietuvos visuomenės ir verslo, vietinės pramonės energetinių poreikių užtikrinimu. Lietuvos valstybės bei privataus verslo investicijos turi užtikrinti ne tik 100 proc. nuosavą generaciją, bet mažiausias ar bent jau vienas mažiausių elektros energijos kainų Europos Sąjungoje mūsų vartotojams, o taip pat prisidėti prie Lietuvai keliamų dekarbonizacijos tikslų įgyvendinimo. Manau, kad tik tokio tikslo siekdami galime pateisinti milžiniškas Lietuvos valstybės investicijas į energetikos infrastruktūrą, kurios su kaupu atsipirks, jei užtikrinsime savo piliečiams ir verslui energetinę gerovę, o valstybei – energetinę nepriklausomybę.
Šiandien turime istorinę galimybę ne tik užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, bet ir sukurti pažangiausią ir didžiausią naudą visuomenei teikiančią elektros energijos gamybos ir tiekimo sistemą, bet tam turime:
- orientuotis ne į trumpalaikį pelną ir dalies verslo interesą išvystyti elektros generacijos pajėgumus, kuriais būtų prekiaujama rinkoje, bet visų pirma rūpintis elektros energijos gamybos plėtra, kuri užtikrintų Lietuvos piliečiams gerovę, didintų verslo ir pramonės konkurencingumą bei stiprintų valstybės ekonomiką;
- orientuotis ne į energetikos plėtrą, kai siekiama užsidirbti iš rinkos, kartu išsaugant riziką, kad orientuodamiesi į pelnus rizikuosime sukompromituoti ir neįtvirtinti energetinės nepriklausomybės, o į energetinių pajėgumų vystymą užtikrinant, kad elektros generacijos pajėgumų plėtros nauda būtų sąžiningai dalinamasi tarp plėtotojų ir Lietuvos vartotojų.
Verslas šiuo atveju turi istorinę galimybę tapti lyderiu, įgyvendinant šiuo tikslus, tik reikalingas nesavanaudiškas ir toliaregiškas požiūris bei suvokimas kad gyvename ir veikiame šioje valstybėje, už kurios ateitį ir jos piliečių gerbūvį esame atsakingas kiekvienas.
Atgal
.jpg)
