AKTUALIJOS
2023.05.05. Susidūrusių su finansiniais sukčiais nemažėja
Nors devyni iš dešimties šalies gyventojų mano, kad susidūrę su finansiniais sukčiais greičiausiai juos atpažintų, vis dar pasitaiko atvejų, kai iš patiklių žmonių sukčiai įvairiausiais būdais išvilioja net ir dideles pinigų sumas.
Šiaulių banko užsakymu atliktos apklausos rezultatai parodė, kad net 27 proc. respondentų yra tiesiogiai susidūrę su sukčiais, o dar beveik trečdalis apklaustųjų teigė, kad pinigus yra bandyta išvilioti iš jų artimųjų, giminaičių. Tiek susidūrusių su sukčiais, tiek manančių, kad geba atpažinti sukčių veiklos metodus kiekis per metus iš esmės nepasikeitė.
„Nors apie sukčiavimą bandant iš žmonių išvilioti pinigus kalbama labai daug, apie tokius atvejus nuolat rašo žiniasklaida, labai liūdnų istorijų vis dar girdime. Sukčiai prigalvoja vis naujų schemų, darosi vis išradingesni, nors ir pačios paprasčiausios apgavystės, deja, vis dar suveikia“, – sako Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas.
Lietuviai itin pasitiki savo įgūdžiais atpažinti nusikalstamą veiklą – apklausos duomenimis, 24 proc. respondentų mano, kad tikrai atpažintų sukčius, 64 proc. mano, kad greičiau atpažintų, o tik 13 proc. mano, kad greičiau ar tikrai neatpažintų. Labiausiai savo gebėjimais atpažinti apgavikus pasitiki 35–44 m. amžiaus gyventojai, taip pat tie, kurie gauna didesnes pajamas.
Dažniau su sukčiais susidūrė vyrai, 25–34 m. žmonės bei asmenys su aukštuoju išsilavinimu. Lyginant su pernai metų apklausa, susidūrimų su sukčiais atvejų padaugėjo tarp 25–34 m. žmonių, mažesnių miestų gyventojų bei apklausos dalyvių su aukštesnėmis pajamomis (1201-1500 Eur).
Dauguma respondentų (86 proc.) teigė, kad sukčiai bandė pinigus išvilioti telefonu. Dažnai pasitaiko ir bandymų sukčiauti elektroniniu paštu, su tokiais atvejais susidūrė 26 proc. respondentų, kas penktas iš su sukčiavimu susidūrusiųjų teigė, kad juos apgauti bandė socialiniuose tinkluose (20 proc.). Beje, tiek atvejų elektroniniu paštu, tiek socialiniuose tinkluose praėjusiais metais gana žymiai padaugėjo – atitinkamai +7 proc. ir +4 proc.
Vis dėlto, pasitaiko ir kitokių būdų, kuriuos daugeliui atpažinti yra sunkiau. „14 proc. gyventojų neatpažįsta sudėtingesnių sukčiavimo būdų ir mano, kad tam tikrais atvejais bankas gali paprašyti mokėjimo kortelės PIN kodo arba interneto banko prisijungimų. Apmaudu, bet per metus situacija dėl šios problemos reikšmingai nepasikeitė“, – sako A. Kamarauskas.
Kaip atpažinti apgavystes ir jų išvengti?
Ekspertas pažymi, kad banko darbuotojai niekad neprašo klientų prisijungimų duomenų. Pasitaiko atvejų, kai sąskaitų turėtojus bandoma apgauti imituojant techninius darbus bankininkystės sistemose, meluojant apie įsilaužimus į sąskaitas, mokėjimo kortelių galiojimo laiko pasibaigimą ir pan. Sukčiai labai dažnai apsimeta banko darbuotojais ir neva spręsdami kokią nors problemą prašo klientų duomenų: prisijungimo prie interneto banko, PIN kodų, mokėjimo kortelės duomenų. Tokiais atvejais jokiu būdu negalima atskleisti duomenų, o kilus įtarimui – patariame patiems kreiptis į banką viešai skelbiamais kontaktais ir pasiteirauti, ar išties yra kokių nors problemų.
„Į bet kokią nekasdienę finansinę operaciją reikia žiūrėti labai kritiškai. Edukuojame klientus nepasiduoti spaudimui ir labai racionaliai įvertinti ar susidariusi situacija yra apskritai tikėtina. Populiarėjant investavimui būtina nepakliūti ir į apsimetėlių investicijų valdymo konsultantų pinkles. Norėdami investuoti kreipkitės į bankų specialistus, sertifikuotus investicijų valdytojus“, – dėsto Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius.
Anot jo, atsargiai reikėtų elgtis ir apsiperkant internetu. Kritiškai įvertinti nežinomas internetines parduotuves, žmones, kurie įsigytą prekę išsiųsti žada tik gavę pinigus ir pan.
„Finansiniai sukčiai dažnai ieško situacijų, kai žmonės yra pažeidžiamiausi: rašo ar skambina naktimis, turi surinkę asmeninės informacijos, taikosi į senyvo amžiaus žmones, sukuria painias ir skubių sprendimų reikalaujančias istorijas. Deja, edukacija apie finansinį saugumą dažniausiai nedomina tų, kurie labiausiai pažeidžiami ir yra mažiau finansiškai raštingi, dėl to didesnį finansinį raštingumą turintys jaunesni žmonės turėtų apie galimą sukčiavimą pakalbėti su vyresniais artimaisiais“, – kalba A. Kamarauskas.
Taip pat reikia nepamiršti, kad sukčiai gali taikytis į kiekvieną, įskaitant ir verslo atstovus. Todėl visus įtartinus veiksmus reikia vertinti racionaliai, operacijas atlikti apgalvotai ir neskubant, o kilus įtarimų – kreiptis į savo banką viešai nurodytais kontaktais ir pasitikslinti duomenis.
Atgal
.jpg)
