VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

AKTUALIJOS

2023.05.13. Psichikos sveikatos ateitis (I)

 

Koresp. R. A. Vorevičius

PSO (Pasaulio sveikatos organizacija)  duomenys rodo, kad 1 iš 4 turi psichikos ir elgesio sutrikimų. Lietuvoje vienas iš devynių (daugiau kaip 327 000) asmenų šiuo metu turi diagnozuotą psichikos ir elgesio sutrikimą. Be to, labai tikėtina, kad reikšminga dalis turi nediagnozuotų sutrikimų ar susiduria su psichikos sveikatos sunkumais, kurie reikalauja aplinkinių ar specialistų paramos ir pagalbos, tačiau jų neatpažįsta dėl nepakankamo psichikos sveikatos raštingumo arba nesikreipia pagalbos dėl bendruomenėje gajos psichikos sutrikimų stigmos.

       Kalbinu  Mariją Oleškevičienę, Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos psichikos  sveikatos skyriaus patarėją.

Klausiu – kodėl pribrendo būtinumas neatidėliojant keisti visuomenės psichikos  sveikatos sistemą?       

Problema opi visuomenės sveikatos srityje. Savižudybių skaičius Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per paskutinius 20 metų sumažėjo per pusę, vis dėlto išlieka aukščiausias tarp ES šalių. Lietuva ilgą laiką buvo viena iš dešimties šalių, kuriose Teigiamų patirčių indeksas žemiausias visame pasaulyje. Pandemija (red.  – Covid-19) dar labiau padidino šalies gyventojų nerimo ir streso lygį ir psichikos sveikatos paslaugų poreikį ir tuo pačiu kuriam laikui sutrikdė sklandų šių paslaugų organizavimą šalyje.

Marija Oleškevičienė

Visi psichikos ir elgesio sutrikimai Lietuvoje lemia 11,7 procentų bendros visų sveikatos sutrikimų naštos žmogaus darbingumui ir gyvenimo kokybei, matuojamų pagal neįgalumo pakoreguotus gyvenimo metus, pagrindiniai iš jų – depresija, demencija, savižala ir alkoholio vartojimo sukeltos ligos.

Todėl, kalbant apie visuomenės psichikos sveikatą, daug  dėmesio  bus skiriama visuomenės psichikos sveikatos stigmai mažinti ir psichikos sveikatos raštingumui didinti (planuojama antistigminė kampanija, įveiklinami psichikos sutrikimų patirtį turintys psichikos sveikatos ambasadoriai), ypač  tarp jaunimo. Nemažai dėmesio reikia skirti ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemoms spręsti.

Žvilgtelkime į asmens  sveikatą: psichikos sveikatos paslaugų poreikis išlieka didelis, Europos sąjungoje psichikos sveikatos paslaugos vis labiau orientuotos  į paciento poreikius, holistinį požiūrį į asmens sveikimą ir atsistatymą (ne vien simptomų šalinimą), žmogaus teisių užtikrinimą teikiant psichiatrijos (ypač priverstinės!) paslaugas. 

Dėl nepakankamai išplėtotos bendruomeninės specializuotos psichiatrinės pagalbos į ligoninę per  metus.  pakartotinai sugrįžta 33 proc. pacientų, o tarp sergančių šizofrenijos spektro sutrikimais šis rodiklis dar aukštesnis – 45 proc. pacientų.

50% specializuotų paslaugų yra stacionarinės, tam skiriama 2/3 visų psichikos sveikatos lėšų: 52,2 mln. eurų (68%)- tiek lėšų 2019 m. skirta stacionarinėms paslaugoms, lyginant su bendromis psichikos sveikatai skiriamomis lėšomis. Palyginti -  pirminei priežiūrai 17,9 mln., o dienos stacionaro paslaugoms teikti tik 6,3 mln. eurų.

Lietuvoje stebimi dideli regioniniai sveikatos būklės, paslaugų prieinamumo ir kokybės netolygumai.

Savižudybių skaičius 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje

Nepaisant to, kad turime geografiškai gerai išplėtotą pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tinklą, specializuotos paslaugos centralizuotos didmiesčiuose, dominuoja stacionarinės paslaugos ne tik dėl ūmių būklių bet ir dėl pavėžėjimo/transporto paslaugų trūkumo (dėl atstumų sunku nuvažiuoti gauti dienos pobūdžio specializuotas paslaugas, kurios efektyvumu ne tik nenusileidžia stacionarinėms, bet yra pigesnės).

Ar psichikos sveikata yra prioritetas?

2020 m. gruodžio mėn. LR Seimo priimtoje Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje skiriamas reikšmingas dėmesys psichikos sveikatai, numatoma vykdyti asmens psichikos sveikatos paslaugų pokyčius, gerinti žmogaus teisių situaciją psichiatrijoje, stiprinti visuomenės psichikos sveikatą. Pokyčiai asmens psichikos sveikatos srityje yra dalis bendros sveikatos priežiūros tinklo reformos, kuri yra vienas prioritetinių šios Vyriausybės darbų. 2022 m. kovo mėn. Vyriausybė patvirtino Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programą 2022-2030 metams, kurioje įtvirtintos pagrindinės psichikos sveikatos priežiūros sistemos problemos bei numatyti kai kurie siektini rodikliai jas sprendžiant.

Ar buvo ruošiamasi pokyčiams?

Rengiantis psichikos sveikatos paslaugų sistemos pokyčiams, 2021 m. buvo atliekama esamos situacijos analizė: analizuojami valstybės registrų (Higienos instituto, Sveidros progr.) duomenys, atlikta užsienio šalių gerųjų praktikų ir mokslo įrodymų apžvalga, giluminė psichikos sveikatos centrų veiklos analizė. Bendradarbiaujant su Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, vykdytas ilgalaikis projektas, atlikta Lietuvos esamos situacijos analizė, Europos sąjungos šalių gerųjų praktikų ir pavyzdžių analizė.

Kokias pagrindines problemas, kylančias pacientams ir paslaugos teikėjams planuojate spręsti?

Pacientams: paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas, paslaugų decentralizacija. Reformos esmė – sudaryti sąlygas gauti efektyvias specializuotas paslaugas kuo arčiau gyvenamosios vietos, perskirstant finansavimą tarp stacionarinių (jas mažinant) ir ambulatorinių specializuotų paslaugų. Tačiau norisi akcentuoti, kad stacionarinių paslaugų apimtys nebus mažinamos staigiai, o etapais, tik sukūrus joms labiau prieinamų alternatyvų pasiūlą.

Taip pat paslaugos vis dar medikalizuotos (dominuoja medikamentinis gydymas), todėl dėmesys skiriamas kompleksiniam gydymui, derinant medikamentus ir nemedikamentinius gydymo komponentus (psichologo, psichoterapeuto paslaugas, atvejo vadybą, ir pan).

Specialistams: palaipsniui peržiūrimi maži paslaugų įkainiai (pvz. jau peržiūrėtas psichoterapijos, psichosocialinės reabilitacijos paslaugų įkainiai, šiuo metu peržiūrimas dienos stacionaro suaugusiems paslaugų reikalavimai ir atitinkamai įkainiai)

Ar tikrai reikia reformuoti sistemą iš esmės?                                         

Sistema reformuojama iš esmės, bet laipsniškai, siekiama padidinti esamų paslaugų pasiūlą ir papildyti pastaraisiais metais jau pradėtą įdirbį:

*mes turime daugiau nei  šimtą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrų, kuriuose dirba specialistų komanda (gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas). Per pandemiją radome finansinę galimybę padidinti medicinos psichologų skaičių pirminiuose psichikos sveikatos centruose.

*šalies Visuomenės sveikatos biuruose individualiai ar grupėms teikiamos gyventojų psichologinei gerovei ir psichikos sveikatai stiprinti skirtos paslaugos. Paslaugų turinys apima streso valdymo, emocijų atpažinimo, konfliktų valdymo praktinius grupinius užsiėmimus, savitarpio pagalbos grupių užsiėmimus, individualų (iki 6 individualių psichologo konsultacijų, kurios, pageidaujant, gali būti teikiamos anonimiškai) ar grupėje teikiamą psichologinį konsultavimą dėl sudėtingų gyvenimiškų situacijų.

*visoje Lietuvos teritorijoje, išsikvietus trumpuoju numeriu 1815, teikiamos nemokamos Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo paslaugos. Į Skambučių centrą šiuo numeriu  gali kreiptis įstaigos ar įmonės administracija, bendruomenių vadovai, krizę patyrusių asmenų grupės, artimieji, bendradarbiai, kiti bendruomenės nariai. Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos, kuriuose dirba specialiai parengti psichologai, teikia krizinę pagalbą įstaigai, bendruomenei, šeimai/ asmenų grupei (kai paveikti 2 ir daugiau asmenys), įvykus savižudybei, smurtinei mirčiai, žmogaus dingimui, nelaimingam atsitikimui, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, įvykus išprievartavimui, užpuolimui, kitokiam sukrečiančiam įvykiui.

 

 

 

 

Atgal