VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

AKTUALIJOS

2023.05.19. Psichikos sveikatos ateitis (II)

Koresp. R. A. Vorevičius

Kalbinu  Mariją Oleškevičienę, Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos psichikos sveikatos skyriaus patarėją

Pratęsiant kalbą apie psichikos sveikatos srities pokyčius, geram rezultatui pasiekti turi būti tinkamai panaudojami visi galimi įrankiai – aiškus teisinis reglamentavimas, atnaujinti paslaugų finansavimo mechanizmai, investicijos į infrastruktūrą, žinių, nuostatų ir įgūdžių ugdymas, viešoji komunikacija, tinklaveika ir kt.

 Marija Oleškevičienė

Kokie pagrindiniai siekiai?

* Stiprinti orientaciją į pacientą, diegti į visapusišką asmens atsistatymą orientuotas ir žmogaus teisių principais grįstas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas

* Transformuoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, mažinant stacionarines ir plėtojant bendruomenines ir ambulatorines paslaugas

* Tobulinti kokybę, plėtojant psichosocialines, įrodymais grįstas ir integruotas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas

* Mažinti regioninius ir kitus netolygumus

Kas bus kuriama naujo?

* Orientacija į ambulatorines ir bendruomenines paslaugas. Optimalus paslaugų ir jų apimties modelis, pirmą kartą aptartas 2003 metų Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje nurodo, kad daugiausia psichikos sveikatos sunkumų gali būti išsprendžiama savipagalbos ir neformalios bendruomeninės pagalbos (šeima, artimieji, bendruomenė) lygyje. Prireikus, kreipiamasi į pirminės priežiūros įstaigas. Joms negalint išspręsti problemos – į bendruomenines ir specializuotas ambulatorines paslaugas.

* Ir tik jei šie paslaugų lygiai nėra pajėgūs išspręsti problemų – į stacionarines ir ilgalaikės priežiūros paslaugas.

* Pirminiuose psichikos sveikatos centruose bus išbandytos ir vėliau išplėtotos atvejo vadybininko paslaugos, skirtos daugiau specialistų dėmesio reikalaujantiems pacientams - sunkiomis psichikos ligomis sergantiesiems, asmenims išgyvenantiems savižudybės krizę ir pan.

* Pasikeis suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionarų paslaugų kokybė ir palaipsniui bus įsteigta 42 nauji dienos stacionaro skyriai, didelė jų dalis regionuose, kur tokių paslaugų nebuvo arba buvo teikiama nepakankamai.

* Veiklą pradės Aktyvaus bendruomeninio gydymo mobiliosios komandos – specializuotos gydymo ir psichiatrinės slaugos paslaugas teikiančios komandos sunkiausiems pacientams, kuriems pakartotinos hospitalizacijos ar priverstinių hospitalizacijų rizika yra itin didelė.

* Įdiegta pacientų grįžtamojo ryšio(atsiliepimų apie gautas paslaugas) vertinimo sistema leis gerinti paslaugų kokybę.

* Dėmesys skiriamas asmens visapusiškai atsistatyti ir žmogaus teisėms užtikrinti (sukurtas paslaugų atitikties žmogaus teisių standartams vertinimo modelis).

Kada tikimasi pokyčių?

Pokyčiai planuojami įgyvendinti etapais iki 2030 metų.

Kokie galimi trikdžiai ar iššūkiai pokyčių kelyje?

* Pakankamas ir veiksmingas finansavimas. Sklandi paslaugų sistemos transformacija plėtojant ambulatorines ir bendruomenines paslaugas yra įmanoma tik užtikrinus tinkamą paslaugų finansavimą, leidžiantį šiose paslaugose dirbantiems specialistams mokėti konkurencingus atlyginimus, ypatingai lyginant su stacionarinių paslaugų apmokėjimu. Tam svarbu keisti paslaugų apmokėjimo tvarką ir nukreipti dėl stacionarinių paslaugų mažėjimo sutaupytas lėšas ambulatorinių paslaugų plėtrai.

Dėl istoriškai susiklosčiusio menko dėmesio psichikos sveikatai visos pasaulio šalys yra laikytinos besivystančiomis psichikos sveikatos priežiūros aspektu, todėl šiuo metu Europos Sąjungos bei kitos šalys sparčiai investuoja į psichikos sveikatos paslaugų reformas ir plėtrą. Lietuvoje nuo 2015 iki 2019 metų dalis sveikatos biudžeto lėšų skiriamų psichikos sveikatai sumažėjo nuo 5,1 iki 4,6 procentų, kai EBPO šalių vidurkis yra 6,6 procentai. Tai pagrindžia poreikį mažinti šį atotrūkį.

* Dėmesys specialistams pritraukti, išlaikyti ir jų kompetencijas stiprinti. Atliktos prognozės rodo, kad 2030 m. gydytojų psichiatrų šalyje netrūks. Vis dėlto, išlieka aktualūs specialistų trūkumo rizikos veiksniai: nemaža dalis gydytojų psichiatrų ir vaikų ir paauglių psichiatrų, baigę studijas, pasirenka darbą privačiame sektoriuje arba užsienio šalyse; šiuo metu net 25 procentai gydytojų psichiatrų ir 18 procentų gydytojų ir vaikų ir paauglių psichiatrų yra vyresni nei 60 metų; neproporcingai daug  šių specialistų dirba Vilniuje ir Kaune ir nėra motyvuoti dirbti kituose regionuose.

Numatomas didelis slaugytojų, įskaitant psichikos sveikatos slaugytojų, trūkumas šalyje, ypatingai įgyvendinant planus dėl jų vaidmens stiprinimo pirminėje priežiūroje. Daugelis psichoterapijos metodą taikančių specialistų dirba privačiame sektoriuje dėl didelių įkainių ir mokestinės aplinkos skirtumų. Nėra pakankamas įvairių krypčių meno terapeutų rengimas šalyje, siekiant juos visapusiškai integruoti į paslaugų tiekėjų komandas.

Keičiantis paslaugų organizavimo paradigmai bei atsirandant naujų ar patobulintų įrodymais grįstų metodų bei paslaugų, esamiems specialistams yra svarbu tobulinti kvalifikaciją ir nuolat kelti kompetencijas. Vis dėlto, esama asmens sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo sistema šių siekių neįgyvendina tinkamai.

Specialistų trūkumas šiuo metu yra viena didžiausių kliūčių paslaugų plėtrai, ypatingai regionuose. Neišsprendus šių iššūkių, kyla didelė rizika neįgyvendinti numatytų pokyčių. Todėl reikalingas ypatingas dėmesys ir sutelktas gydymo įstaigų, savivaldos, Vyriausybės ir socialinių partnerių darbas.

Ar pokyčiai derinami su visuomene?

Taip, pokyčiai derinami su visuomene organizuojant viešas konsultacijas, taip pat ne kartą pristatyti LR Seime, derinami su specialistais, socialiniais partneriais, specialistų organizacijomis, pacientų atstovais. Pokyčiai pristatyti ir savivaldai. Organizuoti bendri aptarimai, antai  š. m. kovo 2 dieną vyko renginys psichikos sveikatos srityje dirbantiems specialistams. Pokyčių reglamentavimui parengti veikia darbo grupės,  kuriose dirba visi galimi specialistai (psichiatrai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai, ir pan.).Visi teisės aktai derinami su visuomene LR Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje.

Dėkoju už pokalbį

 

Atgal