Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2023 m. gegužę sumažėjo 1 procentiniu punktu

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2023 m. gegužę buvo minus 1 ir, palyginti su balandžiu, sumažėjo 1 procentiniu punktu.

Palyginti su balandžiu, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., blogiau – namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.

1 lentelė. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių pokyčiai

Balansas

o  Gegužę namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino truputį geriau nei balandį: 23 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 32 proc. – kad pablogėjo (balandį – atitinkamai 22 ir 34 proc.).

o  Gyventojų, besitikinčių namų ūkio finansinės padėties gerėjimo, dalis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 2 procentiniais punktais (nuo 26 iki 24 proc.), 13 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (balandį – 12 proc.). Gegužę 45 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 51 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (balandį – atitinkamai 46 ir 49 proc.).

o  Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn., 24 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės, kas trečias gyventojas (33 proc.) manė, kad ji blogės (balandį – atitinkamai 26 ir 30 proc.).

o  Gegužę 30 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 22 proc. – mažiau (balandį – atitinkamai 32 ir 21 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime

o  Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gegužę nesiskyrė. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, kaime – 2 procentiniais punktais.

o  Gegužę, palyginti su balandžiu, miesto gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., šiek tiek blogiau – namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas ir tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika jie ketino išleisti mažiau.

o  Kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą gegužę, palyginti su balandžiu, lėmė neigiami visų jo sudėtinių dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo pesimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės. Palyginti su balandžiu, kaimo gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 4 procentiniais punktais (nuo 28 iki 24 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu

o  Per metus (2023 m. gegužę, palyginti su 2022 m. geguže) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7 procentiniais punktais. Palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, gyventojai optimistiškiau vertina namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, bet didesniems pirkiniams ketina išleisti šiek tiek mažiau.

o  Per metus gyventojų, prognozuojančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. gerės, dalis padidėjo nuo 14 iki 24 proc., manančių, kad ji blogės, – sumažėjo 24 procentiniais punktais (nuo 57 iki 33 proc.).

o  Gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su 2022 m. geguže, dalis padidėjo nuo 18 iki 24 proc., manančių, kad ji blogės, dalis sumažėjo nuo 24 iki 13 proc.

o  Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 20 iki 23 proc., teigiančių, kad padėtis pablogėjo, – nuo 30 iki 32 proc.

o  Gegužę, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, ketinančių per ateinančius 12 mėn. mažiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai, buitinė technika ir pan., dalis padidėjo nuo 18 iki 22 proc.

Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas

o  Vertindami šalies ekonominės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., gegužę 14 proc. gyventojų teigė, kad ji pagerėjo, 57 proc. – kad pablogėjo (balandį – atitinkamai 16 ir 61 proc.).

o  Esamą savo šeimos finansinę padėtį gegužę gyventojai vertino beveik taip pat kaip ir praėjusį mėnesį. Gegužę, kaip ir balandį, 55 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 8 proc. gyventojų teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (balandį – 9 proc.).

o  Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi pusė (50 proc.) gyventojų, 17 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (balandį – atitinkamai 52 ir 20 proc.).

o  Gegužę gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo šiek tiek pesimistiškesnė: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis padidėjo nuo 42 iki 46 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 12 proc. gyventojų (balandį – 13 proc.).

Pranešimo priede pateikiami vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių (atsakymų į klausimus, naudojamus šiam rodikliui skaičiuoti) pokyčiai. Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje.

Duomenys surinkti gegužės 1–18 dienomis apklausus 1 272 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktus respondentus.

Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Paaiškinimai

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – rodiklis skaičiuojamas kaip teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn., šalies ekonominės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn. ir pinigų sumos, ketinamos išleisti didesniems pirkiniams (baldams, buitinei technikai) per artimiausius 12 mėn., pasikeitimą, palyginti su suma, išleista per praėjusius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

Priedas

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2017–2023 m.

Balansas

1 lentelė. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis

Balansas

2 lentelė. Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn.

Procentais