AKTUALIJOS
2023.07.04. Alternatyvioji ar bazinė
Leonas Ašmantas, habilituotas technikos mokslų daktaras, Lietuvos energetikos ministras 1990-93 metais, Baigė Maskvos energetikos instituto Atominių elektrinių katedros pilną kursą 1962 m.
Branduolinės energetikos era prasidėjo gaminant urano-grafitinius reaktorius (UGR), jų paskirtis buvo įvardijama kaip pramoninė, iš tikrųjų karinė - gaminti plutonį kuriamoms branduolinėms bomboms, pradžia siekia 5-to dešimtmečio vidurį.
2022-ji metai atėjo su gerai žinia: ES siūlo į „žaliųjų“ energijos šaltinių sąrašą įtraukti branduolinę energiją (bei dujas). Į šį sektorių būtų galima investuoti tokiomis pat sąlygomis kaip į atsinaujinančią ir šią energijos rūšį galima laikyti tvaria.
Pernai rugsėjyje Vienoje vykusioje Tatena‘os 66-oje Generalinėje Konferencijoje sulaukta rekordinio valstybių oficialaus pripažinimo dėl branduolinės energetikos svarbos sprendžiant dabartinius pasaulinius iššūkius ir siekiant galutinių tikslų: švelninant klimato kaitą, sutvirtinant energetinį saugumą ir užtikrinant tvarų vystymąsi. Tatena duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra 439 energetiniai branduoliniai reaktoriai, bendra galia apie 374 GW (JAV 93 reaktoriai – galia 95 GW, Prancūzija 56 reaktoriai – galia 61 GW, Kinija 56 reaktoriai – galia 53 GW). Palyginimui galima pasakyti, kad anglimi kūrenamų elektrinių apie 8500 ir apie 350 000 vėjo turbinų. 1TWh (Tera reiškia vienetą su dvylika nulių arba patogiau rašyti 1012 ) elektros kiekio Europoje pakanka metams aprūpinant 150 000 gyventojų.Energija – vienas pagrindinių elementų žmogaus buityje, bei apsprendžiantis žmonijos progresą.
Alternatyvioji ar bazinė energetika abi vienodai svarbios. Be jų abipusės dermės gamybos grandyje neapsieisime. Energijos poreikis ateityje turėtų augti, nepaisant vartotojiškos ir gamybinės įrangos didesnio efektyvumo, tam reiktų didelio kiekio neatsinaujinančių išteklių, jeigu tik jie vieni būtų naudojami, nors jų potencialas didelis, tačiau jie sukelia didžiulę klimato kaitos problemą. Betgi vėl, kadangi vėjas ne visuomet pučia, o saulė ne visuomet šviečia, mums reikia dar vieno svarbaus energijos šaltinio, kuris būtų pigus ir patikimas, šis galimas šaltinis yra branduolinė energetika su atomo branduolio skilimo technologija, vėlesnėje ateityje – branduolių sintezės. Branduolinė energetika (bazinis tiekimas regionui) suteiktų saugų elektros generavimą šalyje be kenksmingos emisijos, tenkintų švarios energijos poreikius, sumažintų priklausomybę nuo importo ir netolygaus atsinaujinančių energijos šaltinių darbo. Branduolinė užpildo bazinį energijos poreikį, saulės ir vėjo sprendimas kaip kintančios prigimties tampa nepatikima. Čia iškyla ir kita problema - didelis užimamas žemės plotas. Branduolinė energija yra talpaus kuro energija, žalia, beveik be šiltnamio dujų emisijos su nežymiu teršalų kiekio pėdsaku. Branduolinė užpildo bazinį energijos poreikį, saulės ir vėjo sprendimas kaip kintančios prigimties laike, tampa nepatikima. Čia iškyla ir problema dėl per didelio žemės užėmimo. Kultūros atstovai mato ir išsako savaip posūkį į Žaliąją energetiką. Juozas Erlickas, Vizija „Traukiantis raudonajai/reikės vis daugiau žaliosios energijos./Vietoj girių oš vėjo jėgainių miškai,vietoj saulėgrąžų – saulės baterijų laukai../Žalia spalva liks tik spalvotose knygose apie žaliąją energiją.“ lrytas 2022 m. gruodžio 22-26 d.
Šalys bando spręsti įvairiais būdais, taip UK branduolinė energija priskirtina kaip „aplinkosauginiu aspektu tvari“ UK žaliojoje taxonomijoje tai leidžia pasinaudoti tomis pačiomis investavimo skatinimo priemonėmis kaip atsinaujinančiai energetikai.
Lietuvos vykdomą strategiją arba, jeigu norite, transformaciją, likviduojant energijos gamybos stygių negalėčiau pavadinti tvaria. Tvarios plėtros terminas užgimė dar 1987 metais apibrėžiama „Plėtra, tenkinanti dabartinės kartos poreikius ir siekius, nesukeliant pavojaus būsimų kartų galimybei juos tenkinti “, pasiūlė Tautų Pasaulio Vystymosi ir Aplinkos komisija (WCED), vadovaujamabuvusios Norvegijos premjerės dr. Gro Harlem Brundtland.
Dabartiniai užmojai pragaištingais tempais plėtoti saulės ir vėjo energetiką diktuoja vystytojų ir administracinio aparato gobšumas ir nekompetentingumas, paviršutiniškai pagrįsti projektai. Besaikis rėmimas generacijos galių, kuris ne vienodu svoriu gula ant visų gyventojų pečių (lenda į pinigines). Juk negalime išnaudoti elektros galių vartotojams prireikus, nes priklausome nuo Motinos Gamtos užgaidų. Šiame XXI technikos amžiuje, mano nuostabai, elektros kainų didėjimo kaltininku tampa kažkur besisukantis anticiklonas - teisinasi atsakingiausi valdžiažmogiai, siūlo vartotojams domėtis meteorologija ir šias žinias panaudoti racionaliai naudoti energiją. Bendruomenei reiktų paaiškinti, kodėl išgyvenome tokį didelį elektros kainų šuolį, karas Rusija – Ukraina vyko ir tebevyksta, o kainos svyruoja beprotiškai, ekonomistai neturi logiško paaiškinimo. Žinių trūkumą dengia politiniu bendrumu. „Tik valdininkų dorovė ir aštrus protas veda į tautos gerovę“ (Andrius Ašmantas, 1937 m.)
Tolimas strategijas lengva daryti (deklaruoti), nes jos niekuo neįpareigoja dabar siūlantiems, esame pakankamai įsitikinę, šiandienos klausimams spręsti reikia žinių, pastangų ir pinigų. Norint numatyti ateitį, t.y. prognozuoti, bene pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad pasaulyje demokratijos vis mažiau. Kalbant apie aplinkos elementų komponentų kaitą, kad to priežastys ir svarbiausi padariniai darosi vis labiau socialiniai-ekonominiai. Nematau skirtumo tarp prognozės ir paguodimo.
Ignalinos regione elektros energijos lengvatinis tarifas įvestas, perėmus Ignalinos atominę elektrinę (IAE) Lietuvos jurisdikcijon 1992 metais, tai buvo vyriausybės prerogatyva. Buvo siekiama padidinti regiono patrauklumą verslui, stiprinti IAE personalo tikėjimą, kad jėgainė tęs darbą, be to, gyvenantys šalia potencialiai pavojingo objekto, jaučia diskomfortą. Reikėjo išsklaidyti priešiškumą prieš IAE „monstrą“, įneštą 1988 m. „Gyvybės žiedo“ akcijos metu, kurios iniciatyvinės grupės nariai buvo A.Buračas, V.Landsbergis, Z.Vaišvila, A.Skučas.
LR Seimas nusprendė, Vyriausybė šiame ūkiniame klausime liko užribyje, kad nuo 2021 metų Ignalinos, Visagino ir Zarasų savivaldybių gyventojams nebus kompensuojama dalis mokamo tarifo už elektros energiją. Vyriausybė 2015 metais taikė 20 proc., o 2016-2020 metais – 10 proc. mažesnį elektros energijos tarifą Ignalinos AE regiono gyventojams. Buvusią ilgametę lengvatą panaikinti lengviausia.
Elektra tiekiama Prancūzijoje aplinkiniams gyventojams apie atominę jėgainę, į tai atkreipė dėmesį ir Jungtinės Karalystės valdantieji, statantys naują branduolinę jėgainę Sizewell C, kurios paskirtis, kaip teigiama, būtina energetiniam nepriklausomumui ir saugumui, kitaip tariant, nacionaliniam interesui. Šio nacionalinio intereso pasiekti be vietinių gyventojų pritarimo sunkoka, paskatinimui nuspręsta tiekti nemokamai elektrą AE kaimynystėje įsikūrusiems gyventojams, nes besiaukojantys nacionaliniam interesui turi gauti atitinkamą atlygį. Juk branduolinė energija yra tiesiog bazinė (pamatinė), nepriklausanti nuo Gamtos kaitos procesų ar kaprizų.
Priėmus sprendimą IAE likviduoti neatidėliotinai, (tai galėjo priimti žmonės absoliučiai nenutuokiantys apie potencialias grėsmes žmogui ir aplinkai) tai reiškia personalo didesnę radiacinę apšvitą, mažina atominės energetikos patrauklumą ateinančioms kartoms, tam prisideda ir regionui panaikinta lengvata elektros tarifui aplinkiniams gyventojams, kuri buvo toliaregiškai įvesta tuoj po nepriklausomybės paskelbimo, manau, buvo tikslinga ją palikti iki visiško IAE likvidavimo.
Vienpusiška atsinaujinančių energetikos šaltinių elektros galių plėtra teigiamų rezultatų neatneš. Apie vienpusiškumą byloja ir šie faktai, ir pamokos. Septinto dešimtmečio pabaigoje, didysis Mao Kinijoje paskelbė Didįjį šuolį (Kultūrinę revoliuciją) industrializacijos link. Valstiečiai prievarta, prižiūrint chunveibinams (politiškai nesubrendusio jaunimo būriai, dalyvavę vadinamoje kultūrinėje revoliucijoje), buvo siunčiami versti valstiečius namudiniu būdu lydyti geležį, ji gaudavosi nekokybiška ir nevertinga, bet daugybė valstiečių buvo atitraukti nuo lauko darbų. Laukų neužsėjo, žiemą kilo badas.
Kitas pavyzdys: Т. Lysenko – sovietų biologas, akademikas, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vadovavęs kampanijai prieš genetikos atradimų taikymą žemės ūkyje.T. Lysenkos „mokslas“ su tikru mokslu turėjo mažai bendro. Buvo skelbiami stulbinantys (ir neįmanomi) pasiekimai, kuriuos keisdavo pranešimai apie naujas sėkmes, kai paaiškėdavo, kad senosios nepasitvirtino, prisidėjęs prie 7 mln. žmonių mirčių. Tai žymiausias įtakotukas partinei sovietų vadovybei. Jo „mokslu“ bandė gelbėtis ir Mao.
Nereikia pamiršti, kad esant kritinei situacijai kiekviena valstybė gelbstisi sau ekonomiškai įmanomiausiu būdu, kartais sunkiai suvokiamu kaimynų, ypač tolimesnių požiūriu, paimkime, kad ir Vengrijos atvejį, kai neįvertinama jos geografinė situacija energijos resursams gauti – naftai, dujoms, netgi branduolinėms technologijoms eksploatuoti. Žvilgtelėkime į taip vadinamą „brolišką“ bendradarbiavimą Suomija-TSRS, tiekiant energetinius resursus, kurių dažniausiai stigdavo būtent žiemą.Ar tai nepamokanti praeitis?
Kyla ir kitas klausimas, ar Lietuva netaps „zimagorų“ kraštu, neatsakingai elgdamasi su energetika? Jos pritruks svarbiausiais kraštui momentais, tai neįvyko sunkiausiais Lietuvai momentais – per blokadą, sausio 13-ąją.
Tarptautinė energetikos agentūraįvertino ilgalaikę elektros pardavimo kainą, kurios pakaktų padengti kapitalo ir veiklos sąnaudas įvairioms elektros energijos gamybos rūšims. Suprantama, kad čia nevertinama sąnaudos pajungimui į bendrą tinklą, jo tai padarė valdymui. Naudoja skaičiuoklę LCOE (levelised cost of elektricity) – pagal 2022 metų duomenis energijos kainos būtų: saulės (atskira elektrinė, mūsų atveju „nuotolinė“) 30,43 dol./MWh ;
branduolinė SMR (maži moduliniai reaktoriai) 63,10 dol./MWh;
vėjo jūroje 120,51dol/MWh;
vėjo sausumoje 36,92 dol/MWh.
Šie duomenys paskelbti apsvarsčius JAV energetikos asociacijoje. Skaičiuojant priimta SMR dirbs iki 60 metų, pagal dabartinę praktiką tai realu, tikėtina, kad nepriekaištingai eksploatuojant bus galima pasiekti ir 80 metų, o gal net daugiau. Įdomu tai, kad jeigu SMR kaina būtų didesnė nei čia skelbiama, vis tiek būtų priimtina dėl gamybos patikimumo ir įvairiapusio panaudojimo. Aišku, pirmo reaktoriaus kaina bus didesnė, tačiau dėl masto ekonomijos SMR turi galimybę atpigti. Tuo tarpu vėjo ir saulės įrenginių eksploatavimo trukmė viršija vos 20 metų, dabar įvedamų galingumų darbo pakaks tik vienai kartai. Kaip teigia kompanija GE Hitachi Nuclear Energy, jau pasirašiusi keletą memorandumų dėl SMR tiekimo, kai bazinė elektros energijos savikaina apie 60 USD/ MWh.
Atkreipiau dėmesį esant daug blaškymosi ir netikslumų trumpoje nepriklausomos Lietuvos energetikos, tame tarpe ir branduolinės istorijoje. Energetikos ministerija buvo įsteigta 1990 metais po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir jau kovo 26 dieną paskiriamas energetikos ministras. 1997 m. gegužės 1 d. Energetikos ministerija panaikinama (premjeras Gediminas Vagnorius), jos funkcijų vykdymas perduotas Ūkio ministerijai. 2009 m. sausio 27 d. Energetikos ministerija vėl atkurta (premjeras Andrius Kubilius) reformavus Ūkio ministeriją. Keisčiausia, kad keičiantis tos pačios politinės partijos, vadovaujančios šaliai vadovams, keičiasi požiūris į energetiką – valstybės gyvybingumo pagrindą. Buvo pasirinktas nieko neveikimas, nesuvokiama energetikos reikšmės ir paskirtis, po tokio valdančiųjų blaškymosi, neturint aiškios ir suprantamos energetikos strategijos nebuvo galima tikėtis 2012 m. spalio 14 dieną pozityvaus rezultato referendume dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Dar 2008-ųjų spalį įvyko referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Įdomu, kad dauguma (88,58 proc.) jame dalyvavusių pasisakė už IAE darbo pratęsimą. Bet dėl nepakankamo referendume dalyvavusių rinkėjų skaičiaus (48,43proc.) jis buvo laikomas neįvykusiu. Kaip teisingai pernai pastebėjo Mečys Laurinkus (L.R.2022 11 05), „Beje, iš politikų vienintelė K.Prunskienė priešinosi Ignalinos AE uždarymui“.
Atgal
.jpg)
