AKTUALIJOS
2023.07.22. Mokslo studijos ir jos autorės pristatymas LR Seime
prof. dr. Juozas Banionis; dr. Gediminas Jankūnas
Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) narės Rimos Baškienės iniciatyva parlamento Seimo Spaudos konferencijų salėje surengta spaudos konferenciją, skirtą Šventojo Juozapato metams paminėti ir ta proga vyko humanitarinių mokslų dr. Aldonos Vasiliauskienės mokslo studijos „Lietuva-Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“ (Lvovas, 2021m., 1112 p.) pristatymas.
Renginiui vadovavusi R. Baškienė. pristatydama dalyvius, pasidžiaugė neeiliniu susitikimu, vykstančiu Seime: “Kalbėsime apie knygas, šv. Juozapatą, jo reikšmę Lietuvai, išskirtinius šventojo žodžius “Tegul visi bus viena!“. Šiandien kaip niekad reikia vienybės, susitelkimo ir kilnių darbų”.
R. Baškienė priminė asmeninę bendrystės su vienuoliais bazilijonais pradžią, ypač susitikimus su Tėvu Pavlo (Petro Jachimecu) OSBM, Bazilionų miestelį (Šiaulių r.), Šiaulių universitetą (ŠU), renginyje dalyvaujantį LRS narį Stasį Tumėną ir kartu su mokslo studijos autore dr. A. Vasiliauskiene nuo 1998 m. atliktus didelius, svarbius darbus. Tai – autorės įkurtą Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociaciją, organizuotas konferencijas, plačią veiklą garsinant vienuolius bazilijonus. Neatsitiktinai LRS paskelbęs šiuos metus šv. Juozapato metais žinojo, kad to reikia.
Mokslo studijos autorė dr. Aldona Vasiliauskienė dėkojo už suteiktą progą ir pasidžiaugė, kad visos trys jos knygos, skirtos ukrainistikai, buvo pristatytos Seime. Už tai, kad ji galėjo atlikti tiek darbų dėkojo už palaikymą ukrainiečių vienuoliams bazilijonams bei Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios parapijiečiams. Būtina priminti, kad įkurtos Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijos organizuotų konferencijų rezultatas – pasirašytos pirmosios Lietuvos aukštųjų mokyklų (Šiaulių universiteto) bendradarbiavimo sutartys su Ukrainos aukštosiomis mokyklomis (Lvivo[2] universitetu, Briuchovičių institutu). Tai vėliau tapo paskata ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimui su Ukraina.
Šio bendradarbiavimo sėkmę puikiai patvirtina ir pastarasis renginys. Įgyvendinant minėtas sutartis buvo išleistos trys minėtos dr. A. Vasiliauskienės svarbios knygos. Tačiau pristatoma studija – paskutinė, nes jau nebėra savarankiško ŠU – liko tik padalinys, t.y. Vilniaus Universiteto Šiaulių akademija, tad sutartys nebegalioja. Pirmoji knyga – mokslo monografija „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ išleista dar 2014 m. Romoje kaip Analecta OSBM (Serija II) 53-as tomas. Tuomet R. Baškienės iniciatyva ši dr. A. Vasiliauskienės knyga buvo pristatyta Seime. Toliau sekė – mokslinių straipsnių rinkinys „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies – liaudžiai“ (Lvovas. 2017. 324 p.). Leidinys irgi buvo pristatytas Seime dr. Stasio Tumėno iniciatyva. Dėl pristatomos trečiosios knygos autorė prisiminė studijos mokslinę redaktorę doc. dr. Ireną Ramaneckienę, kuri išsakiusi idėją, o dar vėliau nuolat raginusi ir skatinusi dirbti. Autorės žodžiais šitaip ji tapo geruoju knygos “paspirtuku”. Kitas svarbus – “paspirtukas” Rima Baškienė. Autorei atskirai paminėjo Šiaulių vyskupą J.E. Eugenijų Bartulį – visi jie tarnauja puikiu konferencijų dalyvių pavyzdžiu: kantriai sėdi išklausydami iki paskutinio konferencijos pranešimo, o aptarime nurodo daug vertingų pastebėjimų.
Pristatomoje per tūkstantį puslapių turinčioje mokslo studijoje „Lietuva-Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“ patalpinti atrinkti straipsniai ukrainistikos tematika iš įvairių periodinių leidinių. Jų tarpe –itin daug publikacijų ir iš “Lietuvos aido”. Straipsniai suskirstyti į 13 temų (tarp jų šventasis Juozapatas, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas ir kt.). Temų suskirstymui ir parinkimui talkino kun. dr. Mindaugas Ragaišis, kuriam autorė nuoširdžiai dėkinga. Mokslo studijos svarba – lentelės bei schemos, kuriose atskleista Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino, vienuolių bazilijonų bei ukrainiečių bendruomenės įvairios veiklos istorija.
Buvo dėkojama recenzentams lietuviams ir ukrainiečiams – išskirtinis nuoširdus ačiū tartas renginyje dalyvaujančiam knygos recenzentui kun. dr. Gediminui Jankūnui OFS – Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažosios bazilikos rektoriui.
Švento Juozapato metus lydinčios dr. A. Vasiliauskienės mokslo studijos sutiktuves Seime pradėjo Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas, vienuolyno igumenas (vyresnysis) t. Mykalojus (Ruslanas Kozelkivskis) OSBM. Jis padėkojo visai Lietuvai už didžiulę neįkainojamą pagalbą Ukrainai. Seimui dėkojo už tai, kad šie metai paskelbti Juozapato metais (minint 400 m. nuo jo kankinio mirties).
Vienuolis bazilijonas sakė, kad svarbu, jog šv. Juozapatas, nepaisant 400 metų skirtumo, taptų gyvas ir aktualus šiandieną, kad mes suprastume, kas yra Juozapatas. Negendantis jo kūnas[3] yra Vatikane Šv. Petro bazilikoje – taigi lotynų apeigų katalikų širdyje. Ivanas Kuncevičius – šv. Juozapatas gimė Ukrainoje, šventumui brendo Vilniuje, nukankintas Baltarusijoje, o dabar ilsisi Romoje. Jis šventas visom tautom ir visam pasauliui. Svarbiausia – Vilniuje jis tapo šventuoju. Tai labai įdomus šventasis. Jam skirta daug knygų, prisiminimų ir nuo pat vaikystės liudininkų aprašytų įdomių momentų. Apie jį rašoma ir šiandieną. Kunigas pasiūlė patiems paskaityti ir pasidomėti šventuoju, kuris visus kvietė bendrauti „Tegul visi bus viena“. Labai aktualu, kad mes kuo daugiau sužinotume ir melstumės į jį. Kunigas visus pakvietė apsilankyti Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje, susipažinti su ten saugomomis šventojo relikvijomis, ikonomis.
Kun. dr. Gediminas Jankūnas OFS -vienas mokslo studijos recenzentų kalbėjo, kad knygų recenzavimas labai rimtas ir atsakingas darbas. Pasidžiaugė žinomu dr. A. Vasiliauskienės indėliu į ukrainistikos plėtrą ir kad jos darbas pagerbiamas Lietuvos valstybingumo šerdyje – LR Seime. Dvasininkas kalbėjo, kad šiuo metu kaime yra medsukis ir galima įsigyti šviežio medaus. Bet prieš tai turi būti ir medonešis, tai ne toks matomas procesas, bet svarbus. Ir šiandien prieš akis mes turime ne stiklainį, o, sakyčiau, visą bačkutę – didžiulę knygą. O jeigu kalbame apie medų, turime kalbėti ir apie bitę. 2018 m. kai Lietuva šventė nepriklausomybės šimtmetį, Panevėžyje mūsų dr. Aldona Vasiliauskienė buvo apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardą įamžinančiu medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. Ačiū, kad mokslininkė buvo pastebėta: turime bitelę, kuri ne vieną medaus bačkutę sunešusi. Kalbant apie šiandienos renginį, matome konferencijų salės fone kabančias ukrainietiškas spalvas – dabar tai net tapo savotiškos mados ženklu.Bet ši mokslo studija išėjo dar iki 2022 m. vasario 24 d., tada, kai dar nebuvo nūdienos „madingo“ susižavėjimo Ukraina ir ukrainistika. Žiūrėdamas į knygą – mokslo studiją, supranti, ką gali vienas žmogus. Čia įprasmintas ilgametis mokslininkės darbas: pripažintas, įvertintas. O Seimo narių santykiai su autore neprasidėjo su knygos išleidimu, jie tęsiasi ne vieną dešimtmetį ir ši knyga yra įrodymas – enciklopedinis leidinys tų Lietuvos ir Ukrainos santykių, kurie tęsiasi jau daug šimtmečių.
Kun. G. Jankūnas sakė, kad ne kartą perskaitęs studiją ir kaip recenzentas susipažinęs su knyga, išreiškęs savo minčių. Šiemet kartu švenčiame ir šventojo Juozapato metus ir tėvui Mykalojui tenka daug kur aiškinti, kas tas šventasis Juozapatas, vienuoliai bazilijonai, kur yra Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčia. Kalbant apie Ukrainos – Lietuvos santykius jie negali būti gvildenami be vienuolių bazilijonų, šventojo Juozapato – apie juos žinojome dr. A. Vasiliauskienės dėka. Koks skurdus būtų šv. Juozapato metų minėjimas jeigu nebūtų šių parengiamųjų dr. A. Vasiliauskienės darbų. Galim turėti patį gražiausią deimantą, tačiau norint jį eksponuoti, reikia į kažką jį įdėti – tad šie Juozapato metai yra įdėti į visus dr. Aldonos paruošiamuosius darbus – įdėti į lietuvišką auksą – į tą medų, kurį daktarė, kaip ta bitelė kantriai neša. Visi žino, kad Aldona kuklumu nepasižymi, o iš tikro ji yra labai kukli. Daugiausia to jos darbo yra nematoma – jis yra archyvuose, kelionėse, tam tikrame veržlume, be kurio nieko nepasieksi, niekur jos nelaukia ant lėkštelės padėta medžiaga. Reikia nuskristi, nuvažiuoti, pasiimti tą nektarą, parsivežti, sudėlioti, sugrupuoti. Tegul tai būna paskata visoms kitoms bitelėms, kurios neša medų į tą lobyną ir iš tiesų palaiko mumyse tą dvasinę, moralinę, aukštąją kultūrą, kurios net šituose pastatuose ir santykiuose, stebėdami iš šalies, matome, kad trūksta. Tikiuosi, kad ši konferencija, ši studija, vienuoliai bazilijonai, ir šventojo Juozapato užtarimas padės ir mūsų didiesiems, atsakingiesiems būti tos kultūros dalimi.
LRS narys dr. Stasys Tumėnas kalbėjo, kad mes visi esam bendrakeleiviai tos kelionės, kurią dr. A. Vasiliauskienė mums organizuoja. Nesvarbu, kur ji būna Vilniuje, Šiauliuose, Skapiškyje, Lvive ar kituose miestuose – ji kaip generatorė sugeba aplinkinius įtraukti į savo idėjų pasaulį. Ačiū jai už tai, kad ji gebėjo įtraukti ne tik Šiaulių universiteto darbuotojus: prof. Genovaitę Kačiuškienę, doc. dr. Ireną Ramaneckienę ir kitus, bet ir rektorių prof. Donatą Jurgaitį. Jis pats sėsdavo už vairo ir važiuodavo į Lvivą bei kituose miestuose vykusias konferencijas, jis buvo užsidegęs ukrainistika: aktyviai prisidėjo prie minėtų trijų leidinių pasirodymo. Aišku, liūdna, kad taip atsitiko, nors tikiuosi, kad Vilniaus universiteto akademija tapęs universitetas neužbrauks tų ryšių ir anksčiau ar vėliau jie vėl atsikurs. Ačiū daktare, kad jūs mus įtraukėte į šitą kelionę, ir kai Seime buvo svarstoma dėl metų paskelbimo, mes su R. Baškiene, dirbdami Valstybės istorinės atminties komisijoje, irgi buvome skatintojai ir rėmėjai, kad atsirastų šventojo Juozapato metai. Tačiau visi buvo taip parengti ir neabejojo, nors buvo narių, kurie ir nežinojo, kas tas Juozapatas, tačiau visi vieningai pritarė, ir tai didžiulė pagarba dr. Aldonai Vasiliauskienei. Ačiū, kad mus įtraukėte į savo tyrimų erdvę. Jūsų darbai ypač aktualiai skamba šiomis sunkiomis Ukrainai dienomis, ir kiekvienais metais vis įgaus didesnę vertę – subręs ir ras tinkamą vietą ne tik tarp siauro mokslininkų rato, bet su jais kuo plačiau susipažins ir visuomenė. Dėkodamas Seimo narys linkėjo sėkmės tolimesniuose tyrimuose.
Po pagrindinių knygos sutiktuvių pranešėjų kalbėjo kiti renginio dalyviai.
Teisininkė Laima Čekelienėpateikė susirinkusiems apie pastarųjų mėnesių pedagoginę dr. Aldonos Vasiliauskienės veiklą: jauniems žmonėms mokyklose (Vilniaus, Kupiškio r., Rokiškio r.) pravestos pamokos apie šventąjį Juozapatą. Ši veikla, nukreipta į jauną žmogų, skleidžiant religiją, kultūrą, istoriją, dvasingumą, padės ateityje jiems susigaudyti, kas yra vertinga, tikra ir ką reikia daryti. Tai nuostabi dr. Aldonos Vasiliauskienės veikla negalint savo jėgų, laiko ir sveikatos.
LRS Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas dėkodamas Kultūros komiteto vardu, džiaugėsi atliktais darbais, žinių sklaida apie šventąjį Juozapatą: “Šiandien konferencijų salėje šviesu, visus paveikęs šv. Juozapatas ir iš visų spinduliuoja begalinė šiluma”.
Pradėdama baigiamąją knygos sutiktuvių dalį LRS narė R. Baškienė pasidžiaugė autorės dr. Aldonos Vasiliauskienės įvertinimais – per 200 gautų padėkų, pristatė Ukrainoje gautus apdovanojimus (ordinus, medalius, aukso žvaigždę – jų vienuolika), paminėjo ir Lietuvoje įteiktus apdovanojimus, du Popiežiaus Benedikto XVI palaiminimo raštus. Pačioje renginio pabaigoje LRS narė R. Baškienė, liudydama lietuvių ir ukrainiečių ryšių stiprinimą, įteikė keturias Seimo pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo pasirašytas padėkas: dr. Aldonai Vasiliauskienei, t. Mykalojui (Ruslanui Kozelkivskiui) OSBM, kun. dr. Gediminui Jankūnui OFS ir Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkei Natalijai Šertvytienei.
Norintiems plačiau susipažinti su 2022 m. birželio 13d. vykusia Seimo narės Rimos Baškienės spaudos konferencija „Šv. Juozapato metai: dr. Aldonos Vasiliauskienės mokslo studijos „Lietuva-Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje pristatymas“ galima rasti mediatekoje internete: www.lrs.lt
Atgal
.jpg)
