VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

AKTUALIJOS

2023.07.29. Kai kas iš praeities ateičiai (Valdžiai ir elektoratui)

Aleksandras Kavoliūnas

Pradžiai iš Izraelio istorijos. Šlovinga Izraelio karalystė (apie 975–853 m. pr. Kr.) gyvavo tik 120 metų. Karaliai Saulius, Dovydas bei Saliamonas šalį valdė po 40 metų.

Saliamonui mirus izraelitai susirinko karūnuoti mirusio karaliaus Saliamono sūnaus Roboamo. Tuometinis kariuomenės vadas nuėjo pas būsimąjį karalių ir papasakojo apie kietą Saliamono valdymo jungą. Tuomet pasakė: ,,Tu dabar palengvink savo tėvo mums uždėtą naštą, tai mes tau tarnausime“.

Karalius Roboamas pasitarė su senoliais, tarnavusiais Saliamono rūmuose, ir šie jam patarė: ,,Jei šiandien šiems žmonėms nusileisi ir kalbėsi švelniais žodžiais, jie visados bus tavo pavaldiniai“. 

Bet jis atmetė senesniųjų patarimą ir tarėsi su jaunesniaisiais, kurie užaugo kartu su juo. Jis jiems tarė: „Ką jūs patariate man atsakyti šitiems žmonėms, kurie man kalbėjo: ‘Palengvink jungą, kurį mums uždėjo tavo tėvas’?“ 

Jaunieji jam patarė labai blogai: „Šitiems žmonėms atsakyk taip: ‘Mano mažasis pirštas storesnis už mano tėvo strėnas. 

Mano tėvas jums uždėjo sunkų jungą, bet aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš plaksiu jus dygliuotais rimbais“ (2 Kronikų 10, 6–11).  

Kai kariuomenės vadas ir visa tauta atėjo pas Roboamą, karalius atmetęs senesniųjų patarimą, kalbėjo tautai griežtai, kaip jaunesnieji jam buvo patarę: „Mano tėvas uždėjo jums sunkų jungą, o aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš plaksiu jus dygliuotais rimbais“ (2 Kronikų 10, 12–14). 

Ir pamatė visa tauta, kad karalius jų nepaklausė, nors jų noras buvo nuo Dievo. Finale Izraelio karalystė buvo padalinta, o kaip žinia, pasidalijęs namas neišstovės. 

,,Kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ir namas neišsilaikys“ (Mato 12, 25). 

Tai tiek trumpai apie vienos tautos praeitį… 

 

***   

Mintis tokia – negalvokim, kad šalis suklestės nuo represijų, jėgos struktūrų savivaliavimo ir amoralumo diegimo į visuomenę vos ne nuo darželių bei pradinių klasių…

Nauji laikai, panaikinus vergiją XVIII amžiuje JAV, šlovingai nušvito pasauliui kaip pavyzdys valstybėms ir jų valdžioms, kaip tvarkytis ir kokiais kriterijais. 

Kad ir – jau nebe postulatas, – paliepimas, jog tikėjimas Dievu ir Jo Kristumi privalomas ne tik elektoratui, bet ir valdžiai iki paties prezidento! Ir be jokių išlygų... 

Taigi... Prievarta mylimas nebūsi, ir daug vargo teks patirti, jei ant tavęs be paliovos bus pilamos pamazgos... Prakeikimas šaliai ir tau bei tavo artimiesiems…

Ir jei tu kol kas klesti ir turi kažkiek milijonų, tai dar nereiškia, kad taip bus ir toliau... Tik Dievas žino, kas bus... 

Viena žinoma ir tikra, kad gerumas, gailestingumas kol kas nėra dingę iš žmogaus elgesio arsenalo, ir tebėra veiksmingi ginklai. Tai galingiausia bei vertingiausia dangiška valiuta!

,,Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums“ (Efeziečiams 4, 32).  

,,Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas yra gailestingas“ (Luko 6, 36). 

Tad išbandykime pradžioje šiuos ginklus, kuriuos mums įteikė pats Dievas: gailestingumą, gerumą, meilę, tikėjimą ir pasitikėjimą vienas kitu, nežiūrint, kad gali sužeisti. Visa tai yra niekas, palyginus su amžinybe, kurioje Teisėjas mums bus pats Dievas... 

,,Tavo sosto pamatas – teisumas ir teisingumas, gailestingumas ir tiesa eina Tavo priekyje“ (Psalmių 89, 14).

...Ten – amžinybėje – Dievo akivaizdoje teks atsakyti už viską, ką blogo padarėme šioje žemėje... Kur bus pasverta viskas – net ir mūsų geri darbai…

Tad nepavarkime daryti gera, ir derlius neužtruks, nes ištikimas Tas, Kuris pažadėjo! Ši našta – gerumo, gailestingumo – nėra nepakeliama. Tada anų, Saliamono ginklų: žiauraus jungo bei vergijos – mums nebeprireiks…

,,Imkite ant savęs Mano jungą ir mokykitės iš Manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Nes Mano jungas švelnus ir Mano našta lengva“ (Mato 11, 29–30).

 

* * *      

Sąjūdžio pradžia (1988 m.) ir buvo tautos atgimimas – moralinis. Laikinai buvo vienybė bei šioks toks moralinis kodeksas, kurio kertiniu akmeniu tapo laisvės troškimas. Tai vienijo. Cementavo…

Nes tik vienybėje įmanomas tautos atgimimas. 

Tik, va, – nebuvo tautos atgailos... Ir viskas, kas buvo taip sunkiai iškovota, nuplaukė.

Klausimas – kokiu pagrindu turėtų būti ta vienybė? Turbūt galima pasakyti taip – moralinio kodekso buvimu. O juo nekvestionuojamai turėtų tapti Naujasis Testamentas. Štai ir priėjome prie tikėjimo!

Na, o tikėjimas (be abejo, tik Kristumi) nėra nei nacionalistinis, nei juo labiau šovinistinis. Todėl kaip jungiantis bei visus konsoliduojantis veiksnys turėtų būti įrašytas į bet kokio susitarimo ar judėjimo preambulę kaip pagrindinis!

Naujasis Testamentas, Dievo Žodis – tai nepajudinamas moralinis kodeksas, ant kurio laikosi visa Visata, tame tarpe ir mūsų Žemė, ir kuris jau daugiau kaip 2000 metų daro didžiausią teigiamą įtaką pasaulio moraliniam klimatui.

Bet yra vienas „bet“... Šis moralinis kodeksas į mūsų Teisėsaugą, Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą bei visas kitas visuomenines institucijas, o paskui ir visą šalį, sugrįžti tegalės tik tada, kai jis sugrįš į tų institucijų vadovų širdis.

,,Palaiminta tauta, kurios Dievas yra Viešpats, tauta, kurią Jis išsirinko savo nuosavybe!“ (Psalmių 33, 12).

P. S. O viską sujungti bei sudėlioti į savo vietas šioje ašarų pakalnėje, Žemėje, įmanoma tik būnant vienybėje, bet tik Kristuje!!! 

,,Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti“ (Apaštalų darbai 4, 12).  

O tas vardas, tai mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardas! Amen!

Atgal