VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

AKTUALIJOS

2024.02.25. Dveji Rusijos didelio masto agresijos metai

Linas Kojala

Politologas

▸ Esama situacija, lyginant su vertinimais pirmosiomis agresijos dienomis, nėra bloga. Tuo metu buvo daug svarstyta apie greitą Kremliaus pergalę, Ukrainos valstybės subyrėjimą, baimintasi eskalacijos į Moldovą. Svarstyta, jog ukrainiečiai turės priešintis partizaninio karo forma. Tai, ką matome dabar, būtų tuo metu prilyginta optimistiniam scenarijui.

▸ Nepaisant to, Kremlius tebėra okupavęs beveik penktadalį Ukrainos teritorijos - tą apytiksliai galima palyginti su Lietuvos ir Estijos plotu kartu sudėjus. Bet svarbiausia ne teritorija; Kremlius ne tik nepavergė Ukrainos, bet ir stumia ją visomis prasmėmis Vakarų link. Desperatiškas bandymas išlaikyti Ukrainą įtakos zonoje nepasiteisina, tačiau kainuoja tūkstančius gyvybių.

▸ Net ir žinant istoriją, sunku suvokti agresoriaus toleranciją praradimams. Konservatyvūs Vakarų skaičiavimai kalba apie 300-330 tūkst. žuvusiųjų ir sužeistų Kremliaus pusėje, nors vien dėl pastarųjų savaičių įvykių šis skaičius tikriausiai augs. Nieko panašaus sau dėl daugybės akivaizdžių priežasčių negalėtų leisti jokia normali valstybė.

▸ Sankcijų vertinimas neturėtų būti binarinis tarp "veikia" ir "neveikia". Jos turi efektą, apsunkinantį Kremliaus veikimą. Bet sunku paneigti, jog jis nėra toks, kokio laukta, dėl kelių priežasčių: a) sankcijų netaiko reiškminga pasaulio valstybių dalis, net ir tokios kaip Turkija; b) sankcijų įvedimas užtruko; c) sankcijos turi spragų (dažnai prekės, numatytos Rusijos kaimynėms, juda tiesiai pas agresorių, nesivarginant net to maskuoti); d) sankcijų poveikį mažina režimo vienareikšmiškas ekonomikos orientavimas karo link ir, nepaisant sąlygų blogėjimo, iš to nekylantis pasipriešinimo efektas.

▸ Kai kurie Vakarų sąjungininkai dar abejoja, kad ES, NATO saugumas yra tiesiogiai susietas su Ukrainos ateitimi. Dažnai ir pagrįstai kritikuojama Vokietija, bet jos dvišalė parama+finansavimas per ES Ukrainai siekia apie €40 mlrd. Tuo metu Prancūzijos - daugiau nei dvigubai mažiau. Stringanti JAV parama taip pat palieka iki šiol skirtą pagalbą ties 0.3 proc. BVP riba. Šį atotrūkį tarp grėsmės masto ir konkrečių priemonių gali įveikti tik stipri politinė lyderystė.

Atgal