AKTUALIJOS
2024.04.04. IŠDRĮSTI
.jpg)
Juozas Šikšnelis
Prozininkas, dramaturgas, skulptorius
Turėti drąsos nuveikti kažką, ko kiti nedrįsta. Tarkime, sakyti tiesą, liejantis melagingo meilikavimo srautams. Sakyti už akių yra ne tas pats, kas išdrįsti sakyti į akis. Galima išdrįsti pasipriešinti atviram smurtui, bet pagalvojus apie pasekmes noras priešintis išgaruoja. Išdrįsti nė iš tolo neprimena sporto varžybų - mažai kas veržiasi būti pirmas, tik įsitikinę, jog per pirštus ar galva niekas neužtvos, drįsta dėstyti savo nuomonę. Pastebėta: turintys klaidingą nuomonę, yra kur kas drąsesni ir nebodami nieko ją drįsta paviešinti. O, šventas paradokse, ir dažniausiai išlenda sausi iš vandens. Neaišku, ar klausantys patiki, ar supranta, kad su durniumi beprasmiška ginčytis, o reikia duoti kelią, ar juos užburia drąsa.
Nori nenori, bet kyla klausimas: drąsa yra įgimta ar įgyta? Kaip kam. Vienas dar lopšyje besivoliodamas gali aprėkti viršininką ar partijos vadą, o kitas suaugęs ir aukštuosius mokslus baigęs stovi prieš viršininką ar partijos vadą stipriai suspaudęs šlaunis ir vos girdimai veblena po nosimi.
Ne visi, turintys savo tvirtą nuomonę, skuba ja pasidalinti su tauta. Ką ten tauta, net su žmona neskuba dalintis. Kodėl? Todėl, kad bijo. O jei nepataikys. Nesvarbu, kad jo nuomonė teisinga, bet visuomenė gali nuspręsti priešingai. Liksi už borto visi pirštais badys. Geriau palaukti, kol kiti parodys, ką mano. Įsijungti į bendrą chorą daug paprasčiau nei vienam traukti ariją.
Meilė prasideda vienai iš pusių išdrįsus parodyti savo jausmus. Jausmai išgaruoja ar virsta kitokia substancija ilgai juos tramdant ir nedrįstant parodyti.
Ar yra kas paskaičiavęs kiek drąsa priklauso nuo sveiko proto ir kiek nuo beprotybės, įtariama, jog kas antras išdrįsęs atsakytų: protas buvo aptemęs.
Taikosi, kad blaiviai vertindamas situaciją, tyli lyg užsiklijavęs, bet įsijungia kažkoks mygtukas ir tu išdrįsti pasakyti tai, ko net nesirengei sakyti. Tokius atvejus vadina: „kažkas už liežuvio truktelėjo“.
Yra drąsuolių, kurie drįsta nuolatos, bet daugiau tokių, kurie vieną kartą išdrįsę atsikanda ir daugiau žygdarbio nekartoja.
Labai gaila, kad nėra suskaičiuota, kur dažniau atsiduria išdrįsę: Daukanto aikštėje, atsiimant valstybinius apdovanojimus ar teismo salėje klausant kaltinamąjį nuosprendį.
Ne statistika, bet blaivus protas šnabžda, jog dažniau išdrįsta ne drąsuoliai, bet kvailiai. Ir ką tu jiems padarysi?
Jeigu pasiryžai išdrįsti, patariame: stipriai suspausk žandikaulius, nuryk širdgėlą ir patylėk.
Atgal
.jpg)
