Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Baltijos šalys ieškos sprendimų, kaip sustabdyti suskystintų naftos dujų (SND) importą iš Rusijos į Baltijos šalis

Vidutinė senatvės pensija 2023 metų pradžioje Lietuvoje siekė 539 eurus, o vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – 1250 eurų.

Nulinę ar neigiamą mėnesio infliaciją kovą pasiekti sutrukdė brangę drabužiai ir avalynė, tačiau defliacijos galima tikėtis vasarą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

Vilius Šapoka sako, kad Lietuvos finansų sistema yra tvari, o verslas, nukentėjęs dėl koronaviruso, jau gali kreiptis dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 32,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pabrango 7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). 

Su pajamų trūkumu padengti reguliarias kasdienio gyvenimo išlaidas bent kartą per pastaruosius metus susidūrė 35 proc. šalies gyventojų. Tuo metu kas dešimtas gyventojas su tokiais sunkumais susidūrė 3 ir daugiau kartų per metus.

Prieš kelerius metus buvo kalbama, kad gyvename neapibrėžtoje, kupinoje netikrumo, kompleksiškoje ir dviprasmiškoje aplinkoje (VUCA). Tuo metu atrodė, kad sudėtingiau ir būti negali.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 3,8 mln. eurų kvietimą, kurio investicijomis bus stiprinamas Lietuvos Vidurio ir vakarų regione veikiantis smulkusis ir vidutinis verslas. Tai dar viena priemonė iš numatyto beveik 1 mlrd. eurų plano, kuriuo siekiama sustiprinti Lietuvos ekonomiką.

Vyriausybės sprendimą, ar pratęsti kompensacijas gyventojams už elektrą ir dujas antrąjį šių metų pusmetį, taip pat rinkos reguliuotojo nustatomą visuomeninę elektros kainą lems ir dujų kainų pokyčiai pildant saugyklas

Krentančios energetinių prekių kainos sumažins infliaciją Lietuvoje nuo 18,9% 2022 metais iki vos 7,0% 2023 metais. Tad lietuvių atlyginimai (+11,0%) vėl augs sparčiau nei vartojimo prekių ir paslaugų kainos (+7,0)

41 proc. šalies gyventojų sako esantys visiškai neužtikrinti, kad išėjus į pensiją jų turimų santaupų pakaks norimam pragyvenimo lygiui pasiekti. 

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barakas Obama yra pasakęs „Pinigai nėra vienintelis atsakymas, tačiau jie kuria skirtumus“, pripažindamas, kad pinigai ir finansinė laisvė turi itin daug reikšmės kuriant gerovę visuomenėje.

Vasarį situacija Lietuvos pramonėje kiek pagerėjo, tačiau bendrai paėmus, pramonės būklė lieka įtempta, pastebi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad šiais metais žmonių perkamoji galia pradės augti, o 2024 m. Lietuvos ekonomikos augimas atsistatys. Pasak jos, teigiamai nuteikia tai, jog darbo rinka šalyje atrodo labai stipriai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 17 d. iš viso yra patvirtinusi 122,7 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.

Šią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą pakels bazines palūkanų normas puse procentinio punkto ir, tikėtina, įspės, jog tai dar ne pabaiga. Nors infliacija jau mažėja, o finansinio streso ženklų daugėja, panašu, kad centriniai bankai palūkanų normas kels tol, kol... kažkas sulūš.

Būtina toliau didinti Lietuvos gyventojų pajamas, kad jie nepajustų aukštos infliacijos padarinių, prieš prasidedant Seimo pavasario sesijai sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, pajamų sumažėjimą gyventojai gali justi dėl infliacijos, kuri persimetė į maisto ir kitų prekių kainas.

Investuotojai nuo 2021 m. pabaigos pagrindinį dėmesį yra sutelkę į centrinių bankų pinigų politiką ir makroekonomikos naujienas. 

Lietuva siekia stiprinti bendradarbiavimą su Švedija transporto ir logistikos sektoriuose, planuodama naujas krovinines ir keleivines laivybos linijas tarp Klaipėdos ir Stokholmo bei įgyvendindama Klaipėdos jūrų uosto plėtros ir žalinimo projektus. 

Nors pastarieji keli metai nepašykštėjo makroekonominių sukrėtimų, trys Baltijos šalys neblogai susitvarkė su iššūkiais, lyginant visos Europos kontekste, o Lietuvai nuo 2019 m. pavyko augti sparčiausiai.