EKONOMIKA
2023.03.31.Geros žinios infliacijos fronte
Žygimantas Mauricas
Ekonomistas
Krentančios energetinių prekių kainos sumažins infliaciją Lietuvoje nuo 18,9% 2022 metais iki vos 7,0% 2023 metais. Tad lietuvių atlyginimai (+11,0%) vėl augs sparčiau nei vartojimo prekių ir paslaugų kainos (+7,0), o tai didins gyventojų perkamąją galią. Be to, tikėtina, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2023 metais bus mažesnė nei ES vidurkis (galbūt net mažesnė nei euro zonos vidurkis). Kodėl?
1. Infliacijos augimą Lietuvoje 2022 metais lėmė itin spartus energetinių ir maisto prekių kainų augimas, padidinęs bendrą infliaciją atitinkamai 7,0 ir 5,8 procentiniais punktais (žr. grafiką).
Kitaip tariant, energetinių resursų ir maisto prekių augimas lėmė du trečdalius (12,8% iš 18,9%) kainų augimo 2022 metais, o paslaugų ir neenergetinių pramonės prekių – vos trečdalį (6,1%). 2022 metais energetinių prekių kainos Lietuvoje (+56%) augo sparčiau nei ES vidurkis (+37%), nes Lietuva prioritetą teikė gyventojų pajamų kėlimo, o ne dirbtiniam energetinių prekių kainų ribojimo, strategijai. Be to, Lietuvoje energetinės prekės sudaro didesnę vartojimo krepšelio dalį (13%) nei vidutiniškai ES (10%), tad energetinių prekių kilimas turi didesnį poveikį bendram infliacijos lygiui Lietuvoje. Maisto ir gėrimų kainos 2022 metais Lietuvoje kilo gerokai sparčiau (+26%) nei ES vidurkis (+12%), tačiau pagal bendrą maisto ir gėrimų kainų lygį Lietuva 2022 metais pasivijo ES vidurkį, tad tolesnio spartaus maisto ir gėrimų kainų augimo potencialas nėra didelis.
2. Prognozuojama, kad šiais metais energetinių prekių kainos kris, o maisto prekių – stabilizuosis, tad šių dviejų prekių kategorijų indėlis į bendrą infliaciją sudarys vos 1,7% (žr. grafiką). Tad, nepaisant to, kad paslaugų ir kitų prekių kainų augimas išliks spartus, bendra vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sumažės nuo 18,9% iki 7,0%. Energetinių prekių kainas mažins atpigę degalai (pvz. didmeninė dyzelino kaina siekia vos 1,3 euro), mažėjanti šilumos energijos kaina (pvz. šilumos kaina kovo mėn. jau buvo mažesnė nei 2022 metais), o taip pat krentanti elektros energijos kaina (pvz. elektros kaina "Nord Pool" biržoje kovo mėn. siekia vos 88 EUR/MWh - mažiausia nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. ir vos du kartus didesnė nei 2013-2019 m. vidurkis). Krentant energetinių prekių kainoms, maisto prekių kainų augimas taip pat turėtų stabtelti, juolab, kad maisto produktų kainų lygis Lietuvoje jau susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu. Paslaugų kainų augimas išliks spartus dėl sparčiai augančio darbo užmokesčio, tačiau lietuvių vartojimo krepšelyje paslaugos sudaro santykinai mažesnę dalį (26%), nei ES vidurkis (44%), tad sparčiai brangstančių paslaugų įtaka bendrai infliacijai Lietuvoje yra santykinai mažesnė.
3. Visgi, infliacijos prognozes temdo didelis neapibrėžtumas, nes Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, svarbesnis vaidmuo tenka nestabilioms energijos ir maisto kainoms. Jei energijos ir maisto kainos toliau mažės, 2023 metų pabaigoje metinė infliacija kris žemiau nulio, o 2024-aisiais neatmetamas ir gilesnės defliacijos scenarijus. Kita vertus, maistą ir energiją gali pabranginti tebesitęsianti Rusijos karinė invazija į Ukrainą, Kinijos atsivėrimas po ilgai trukusių karantino ribojimų ar šaltesnė nei įprastai žiema Šiaurės pusrutulyje 2023-2024 metais.
Atgal
.jpg)
