EKONOMIKA
2022.03.14. Pritarta naujosios ES finansinės perspektyvos startui
Vyriausybė pritarė 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir patikslintam Partnerystės sutarties projektams, kurie pradės naują ES investicijų laikotarpį Lietuvoje. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog Vyriausybės patvirtinta investicijų programa yra subalansuota ir atitinka valstybės poreikius.
„Lietuva siekia sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje, todėl suplanuotos ir Vyriausybėje patvirtintos naujosios ES finansinės perspektyvos 8 mlrd. eurų lėšos pirmiausia skirtos investicijoms į Lietuvos ekonomikos transformaciją, inovatyvumo ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą. Sėkmingai įgyvendinti šį pokytį galima tik investuojant į viešosios politikos sritis, kurioms reikia naujo impulso arba veiklos tęstinumo užtikrinimo – švietimą, įgūdžių formavimą, darbo rinkos atitiktį besikeičiantiems poreikiams“, – teigė ministrė G. Skaistė.
Anot ministrės, šios investicijos yra vienas iš Europos Sąjungos įrankių, skirtų pasiekti Lietuvai ir visai Bendrijai svarbius tikslus – užtikrinti ilgalaikę ekonomę ir socialinę gyventojų gerovę bei sustiprinti Lietuvos ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą. Šie tikslai tampa dar aktualesni Rusijos demonstruojamos karinės agresijos prieš demokratinę Ukrainą kontekste.
Vyriausybė, nelaukdama oficialaus Programos patvirtinimo, jau sudarė galimybes pradėti valstybinius projektus transporto, žaliosios pertvarkos, užimtumo srityse, kadangi investicijų reikia nedelsiant. Kitiems projektams galimybė naudotis ES investicijomis bus atverta netrukus.
Siekiant įgyvendinti Vyriausybės užsibrėžtus ambicingus tikslus, investicijos pagal 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų programą bus nukreiptos į šias pagrindines sritis:
*inovacijas ir skaitmeninimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių komercinimą;
*švietimą, įgūdžių formavimą, kvalifikuotą darbo jėgą, gebančią diegti inovacijas ir reaguoti į besikeičiančius poreikius, kartu sprendžiant socialinės atskirties iššūkius;
*žaliąją transformaciją – atsinaujinančių energijos šaltinių, darnaus judumo ir žiedinės ekonomikos skatinimą;
*sveikatos sistemų atsparumo didinimą;
*pažangų, saugų ir įvairiarūšį susisiekimą, įskaitant tarpvalstybinio, nacionalinio ir regionų judumo gerinimą;
*tvarų ir integruotą miestų ir regionų vystymą, grįstą konkretaus regiono sprendimais dėl patrauklumo ir ekonominio potencialo didinimo, investicijų pritraukimo ir gyvenimo kokybės gerinimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog Sanglaudos fondas neskirstomas pagal regionus, o Europos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas+ yra skirstomi pagal regionus: Vidurio Vakarų Lietuvos ir Sostinės.
Partnerystės sutartyje suplanuota Lietuvoje investuoti 4,7 mlrd. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų, 1,5 mlrd. eurų Sanglaudos fondo lėšų, 1,4 mlrd. eurų Europos socialinio fondo lėšų, 321 mln. eurų Teisingos pertvarkos fondo lėšų ir 87 mln. eurų Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų.
Vyriausybės posėdyje pristatytos Programos lėšos suplanuotos atsižvelgiant į poreikį mažinti šalies regioninius skirtumus. Pirminiame Europos Komisijos siūlyme, Sostinės regionui buvo numatyti tik 43 mln. eurų arba net 97 proc. mažiau nei lyginant su esamu 2014–2020 m. periodu. Siekiant išvengti drastiško investicijų mažėjimo ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, su EK suderintas papildomas 650,88 mln. eurų investicijų perkėlimas ir Sanglaudos fondo investavimas Sostinės regione, kurį sudaro Elektrėnų, Šalčininkų r., Širvintų r., Švenčionių r., Trakų, Ukmergės r. bei Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės, pasižymi ženkliais vidiniais ekonominio ir socialinio išsivystymo netolygumais. Iš viso, su nacionaliniu finansavimu, investicijos Sostinės regione sudarys daugiau nei 1,3 mlrd. eurų.
Sostinės regione veikia 40 proc. šalies mažų ir vidutinių įmonių, 54 proc. inovatyvių įmonių, 40 proc. aukštos pridėtinės vertės produktus eksportuojančių įmonių, veikia 75 proc. šalies universitetų ir mokslinių tyrimų įstaigų, koncentruojasi apie 55 proc. mokslininkų ir tyrėjų. Šis potencialas turi būti pasitelktas siekiant šalies pažangos – į Sostinės regiono vystymąsi nukreipta lėšų dalis generuos pridėtinę vertę, skatins ekonomikos vystymąsi, didins konkurencingumą ir integravimąsi į tarptautines vertės kūrimo grandines.
Pabrėžtina, kad nepaisant šio perkėlimo, apie 88 proc. arba 4,1 mlrd. eurų Europos regioninio plėtros fondo ir Europos socialinio fondo + lėšų yra skiriamos Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui. Be to, siekiant spartesnio Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono vystymosi, išskirtinai šiame regione bus finansuojamas verslo idėjų vystymas ir įgyvendinimas, esant būtinybei parama teikiama ne tik finansinėmis priemonėmis, bet ir subsidijomis, o įgyvendinant projektus reikės mažiau prisidėti nuosavomis lėšomis.
Vyriausybė itin daug dėmesio skyrė tinkamam socialinių ir ekonominių partnerių įtraukimui į programavimo procesą. Partneriai aktyviai dalyvavo konsultacijose su ministerijomis, tariantis, kur ir kaip efektyviausiai nukreipti investicijas. Iš viso vyko 70 teminių konsultacijų, kuriose dalyvavo apie 200 skirtingų institucijų atstovų, ekspertų, suinteresuotų šalių atstovų. Tuo pačiu metu platformoje „e. pilietis“ buvo organizuotos ir rašytinės tikslinės konsultacijos.
2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir patikslintas Partnerystės sutarties projektai Europos Komisijos tvirtinimui bus pateikti netrukus. Visgi, siekiant, kad būtinos investicijos būtų pradėtos kuo greičiau, pernai jau buvo skirta 8 mln. eurų išlaidų pirmiesiems projektams įgyvendinti. Valstybės planavimo būdu atrenkamiems projektams kliūčių skelbti kvietimus nėra jau dabar. O šį mėnesį bus sudaryta galimybė skelbti kvietimus jungtiniams ir konkurso būdu atrenkamiems projektams. Numatoma, kad regioniniai projektai galėtų startuoti jau gegužę.
Primename, jog Partnerystės sutartis – glaustas strateginis dokumentas, kuriuo grindžiamos EK ir Lietuvos derybos dėl penkių – Europos regioninės plėtros, Sanglaudos, Europos socialinio fondo+, Teisingos pertvarkos bei Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros – fondų. Pagal šią sutartį iš penkių fondų numatyta investuoti beveik 6,35 mlrd. eurų. Papildomai Lietuva prisidės 1,7 mlrd. eurų nacionalinio kofinansavimo lėšomis, todėl bendra investicijų apimtis bus apie 8 mlrd. eurų. Ją sudaro 3 programos: 2021–2027 m. ES fondų investicijų programa, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programa bei Materialinio nepritekliaus mažinimo programa.
Su 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos projektu galite susipažinti ČIA ir ČIA.
Atgal
.jpg)
